Žemės ūkio naujienos: 2026-09-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Mažeika: dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų – iki 4,5 tūkst. eurų paramos ūkininkams
Kompensuoti gerokai pabrangusius degalus ir trąšas skirta 20 mln. eurų parama bus skirstoma pirmiausia mišriems ir vidutiniams ūkininkams, o kiekvienas jų gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. „Ūkininkas gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, pagal mūsų skaičiavimus. Daugiausiai jos tikėtis gali mišrūs ir vidutiniai ūkiai. Yra du kriterijai, suprantame, kad laikantiems gyvulius, ypatingai pienines karves, paskutinius trejus metus jau tęsiasi krizė būtent pieno sektoriuje.
Tai yra už pienines karves dalis ir plius už visas kitas kultūras“, – ketvirtadienį prieš naujai įkurtos Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdį žurnalistams sakė K. Mažeika.
„Tai yra ūkiai iki trijų šimtų hektarų, kalbam apie vidutinį Lietuvos ūkininką – ir iki trijų šimtų pirmų pieninių karvių“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, parama ūkininkus galėtų pasiekti spalio–lapkričio mėnesiais: „Iki šio mėnesio pabaigos turime pateikti schemą, ką šiandien ir derinsime su socialiniais partneriais, diskutuosime, galbūt bus tam tikrų korekcijų, todėl suma gali šiek tiek dar koreguotis, (…) ir priėmę galutinį sprendimą teiksime Europos Komisijai ir pagal tą schemą bus išdalinta parama.“
Ministro teigimu, prioritetas yra smulkieji ūkiai, nes jie turi mažiausiai derybinių galių diskutuojant dėl paramos skirstymo ir labiausiai yra nukentėję.
„Jeigu mes kursime schemą, panašią į antrą deklaravimą pasėlių, kad reiktų rašyti prašymą, paraišką, teikti duomenis, kiek iš tiesų kainavo kuras, kiek kainavo trąšos, koks yra ekonominis dydžio vienetas, kokią sukūrė pridėtinę vertę, tai būtų turbūt didžiulis biurokratinis mechanizmas“, – aiškino K. Mažeika.
Anksčiau jis yra sakęs, kad pinigai bus skirstomi be biurokratijos.
Tuo metu dėl prieš beveik tris savaites siautusios audros nuostoliai ūkininkams dar skaičiuojami, tačiau sieks „apie keliasdešimt milijonų“, sako ministras.
„Audros nuostolių mastas yra tikrai pakankamai didelis, matome ypatingai Vakarų Lietuvoje, tai turime keletą savivaldybių. Gavome iš trylikos savivaldybių atsakymus, dar ne visos savivaldybės, bet kitą savaitę, kiek žinau, turėsime galutinius skaičius ir turbūt suma bus apie keliasdešimt milijonų“, – teigė K. Mažeika.
Jo siūlymu Vyriausybė rugpjūčio 26 dieną paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu, tai leidžia efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių ūkininkai negalėjo įvykdyti.
Anot ministro, ekstremalios situacijos paskelbimas atvėrė galimybę Lietuvai kreiptis europinės paramos. Pateikus EK paraišką iki spalio kompensacijos už patirtą žalą galėtų pasiekti ūkininkus anksčiausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Ministerijos kolegija įkurta vietoje Maisto tarybos, pirmajame posėdyje ji svarsto schemą, kaip paskirstyti paramą ūkininkams.
Kaip rašė BNS, Europos Komisija (EK) yra sudariusi 540 mln. eurų vertės skubios paramos ūkininkams paketą, o Lietuvos ūkininkų kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų iš žemės ūkio rezervo skirta 9,788 mln. eurų ES paramos.
Vyriausybė dukart padidino šią paramą – iki beveik 20 mln. eurų.
Mažeika: tikime, kad patikros mechanizmas padės sustabdyti vogtų Ukrainos grūdų eksportą
Žemės ūkio ministras, sako, kad priimtas sprendimas tikrinti visų – tiek maistinių, tiek pašarinių – per Lietuvą tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kilmę padės užkardyti vogtų Ukrainos žemės ūkio kultūrų eksportą.
„Mechanizmas, kuris buvo priimtas 2024 metais dėl pašarinių grūdų (tikrinimo – ELTA), veikė. Nei viena tona pašarinių grūdų neišvažiavo, bent jau dokumentuose. Ką mes dabar pastebėjome, gavę signalus iš Ukrainos – kad gali būti klastojami dokumentai, gali būti maistiniai grūdai pavadinti pašariniais ir taip bandyta išvažiuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Mažeika.
„Negalime pasitikėti agresoriaus šalies dokumentais ir tuo, ką jie teikia. Todėl priimtas sprendimas visus grūdus tikrinti. Ir tikime, kad tas mechanizmas padės sustabdyti (eksportą – ELTA)“, – tikino ministras.
K. Mažeikos teigimu, šiuo metu ir kitos Baltijos šalys nori imtis tokių pat priemonių ir tikrinti grūdų mėginius, tam valstybės nori išnaudoti Lietuvos turimą bazę.
„Visi kiti įstatyminiai dalykai, ką siūlo kolegos Latvijoje, yra tiktai kalbų lygyje arba užregistruoti tam tikri projektai, kurie dar nėra įsigalioję. Realiai šiandien, mano žiniomis, procesas niekaip neapribotas, tie grūdai tiesiog turbūt ir šiuo metu yra kraunami“, – tikino ministras.
Pasak jo, taip pat kreiptasi į šalies verslininkus, prašant atsisakyti teikti krovos paslaugą įmonėms, kurios turi sąsajų su Rusija arba Baltarusija.
Ministro teigimu, yra ir kitų pasiūlymų, kurie padėtų spręsti grūdų tranzito problemas, jeigu kilmės tikrinimas iki galo nepasiteisintų.
„Jeigu bus ieškoma kažkokių kitų būdų apeiti, tada mes turime ir kitų pasiūlymų. Bet be to, kad taikome mūsų tarnybų taktiką, tai yra imti mėginius, juos siųsti ir vertinti į Prancūziją, po to į Didžiąją Britaniją. Taip pat kreipiamės ir į mūsų Lietuvos verslininkus, kurie dirba uoste, kurie konkrečiai atlieka tam tikrą paslaugą, kad pasielgtų kaip tos kompanijos, kurios išėjo iš agresorės šalies, neteikia joje paslaugų“, – aiškino K. Mažeika.
Jau skelbta, kad Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams.
Anot K. Mažeikos, tai būtų pervežimo mokestis, kurį Lietuvos geležinkelių bendrovė turėtų taikyti visiems – taip pat ir lietuviškai produkcijai.
„Supraskime, kad tai bus pervežimo mokestis. Tai bus tas pats, kuris yra mūsų verslininkų vežamai produkcijai, nes turi būti sprendimai bendri, nes Europos Sąjungos teisė galioja visiems. Tai šioje vietoje matome tam tikrų rizikų, todėl ir kreipiamės į verslininkus, konkrečiai vykdančius veiklą, kad jie taip pat atsisakytų teikti paslaugą tokioms įmonėms, kurios turi sąsajų su Rusija arba Baltarusija“, – tikino jis.
Pasak ministro, ūkininkams reikalinga technika nėra importuojama iš Baltarusijos, nes jai taikomos sankcijos.
Dėl to kai kurios dalys yra įvežamos iš Lenkijos, Čekijos, taip pat Kinijos, nors, K. Mažeikos teigimu, kai kurie ūkininkai skundžiasi dėl tokių detalių kokybės.
„Jeigu yra galimybių įsigyti kitur, tai turime ieškoti arba žiūrėti turbūt savo rezervuose, nes tų dalių, kiek tenka matyti, tiek ir rinkoje, turguje netgi (…) galima turbūt surasti nemažai, ką tiesiog reikia ieškoti. Jeigu vienam ar kitam pardavėjui Lietuvoje yra noras atsivežti tų detalių ir turėti daugiau sandėlyje, tai turbūt irgi siūlymas ieškoti Europos sandėliuose“, – akcentavo ministras.
ELTA primena, kad per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Anot uosto vadovo Algio Latako, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Susisiekimo ministras valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) yra pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Žemės ūkio ministras įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Praėjusią savaitę uosto įmonėje jau paimti grūdų mėginiai.
Ministerijai baigiami teikti duomenys apie audros padarinius ūkiams
Žemės ūkio ministerija penktadienį laukia galutinių duomenų iš savivaldybių apie rugpjūtį šalyje siautusios audros padarinius ūkininkams. Savivaldybės iki rugsėjo 11 dienos buvo įpareigotos pateikti informaciją apie ūkininkų kreipimąsi dėl žalos. Gavus duomenis bus sprendžiama dėl papildomos paramos prašymo Europos Komisijai.
Kaip rašė BNS, ministras Kęstutis Mažeika ketvirtadienį teigė, kad dėl prieš beveik tris savaites siautusios audros nuostoliai ūkininkams dar skaičiuojami, tačiau sieks „apie keliasdešimt milijonų“.
Jo siūlymu Vyriausybė rugpjūčio 26 dieną paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu, tai leidžia efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių ūkininkai negalėjo įvykdyti.
Anot ministro, ekstremalios situacijos paskelbimas atvėrė galimybę Lietuvai kreiptis europinės paramos. Pateikus EK paraišką iki spalio, kompensacijos už patirtą žalą galėtų pasiekti ūkininkus anksčiausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-11
Seimas leido valstybinę žemę dideliems investuotojams perduoti be konkurso
Seimas supaprastino valstybinės žemės perdavimą dideliems investicijų projektams – ji bus suteikiama be viešo konkurso ar aukciono. Parlamentas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės teiktus Investicijų ir Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais valstybės ar valstybės įmonių valdoma žemė investuotojams būtų suteikiama greičiau ir paprasčiau. Investicijų įstatymo pataisos priimtos 98 Seimo narių balsavus už ir vienam prieš, Žemės įstatymo – pritarus visiems 101 balsavusiems parlamentarams.
„Valstietis“ Bronis Ropė teigė, kad priėmus pakeitimus sąlygos stambiems investuotojams Lietuvoje bus lankstesnės ir patrauklesnės, tačiau galbūt kai kuriais atvejais turėtų būti taikomos ne visos lengvatos: „Galbūt atskirais atvejais, priklausomai nuo investicijų dydžio, užtektų tik greitesnio prieinamumo to vadinamo žaliojo koridoriaus prie žemės sklypo.“
Šios sąlygos galios tik investuotojams, kurie atitinka numatytus ekonominės naudos valstybei, investicijų dydžio, darbo vietų, atlyginimų kriterijus.
Investuotojai būtų visiškai ar iš dalies atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, jei investicijos siekia bent 250 mln. eurų, o projektas turi stambaus projekto statusą, taip pat kai investicijos siekia bent 20 mln. eurų ir projektas įgyvendinamas regione.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad numatyta minimali investicijos suma yra per didelė. Anot jo, investicijų „grindys“ galėtų būti 150 mln. eurų.
„Per dešimtmetį nė viename regione nebuvo nė vienos investicijos, kuri viršytų 200 mln. eurų. Tai ar tikrai buvo rimtai pagalvota, kad gali ateiti investuotojas į regioną su 250 mln. eurų? Suma tikrai kelia didžiules abejones“, – prieš balsavimą sakė A. Butkevičius.
Tuo metu B. Ropė tikino pasigedęs lengvatų pirminei žemės ūkio gamybai.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pristatydamas pataisas yra sakęs, kad valstybėms vis arčiau konkuruojant dėl investicijų, dalis užsienio investuotojų prioritetą teikia šalims, kuriose palankesnės sąlygos nuomotis ar įsigyti žemę.
Lengvata nebus taikoma valstybinei žemei laisvojoje ekonominėje zonoje ir pramonės parke, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.
Taip pat numatyta galimybė valstybės valdomų bendrovių žemę joms pritarus perleisti investuotojams – išnuomoti be konkurso, parduoti ne aukcione arba perleisti neatlygintinai. Atlyginimo šioms bendrovėms žemės rinkos verte tvarką nustatytų ekonomikos ir inovacijų ministras.
Pasak E. Grikšo, pataisos leis sukurti investuotojams palankesnę ir efektyvesnę teisinę aplinką, kuri padėtų Lietuvai sėkmingiau konkuruoti dėl strateginių investicijų tarptautinėje rinkoje ir skatins aukštos pridėtinės vertės verslų plėtrą šalies viduje.
Iki spalio 1 d. svarbu nušienauti žolę drugių buveinių apsaugos plotuose
Ūkininkai, dalyvaujantys ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir pasirinkę šienavimą, iki spalio 1 d. turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai per „NMA agro“ programą apie nušienautą žolę. Pareiškėjai, pasirinkę šienavimą, privalo drugių, šiaurinio auksinuko ir auksuotosios šaškytės buveinių apsaugos plotuose nušienautą žolę išdžiovinti prieš surenkant ir likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki išdžiovintos žolės išvežimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programą pateikti deklaruojamame lauke nušienautos žolės nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.
Pavėluotai nuotraukos yra priimamos iki spalio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma sumažinama 1 proc.
Po spalio 15 d. nuotraukos neadministruojamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju parama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną nemažinama.
Daugiau informacijos apie nemokamą mobiliąją „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-11
Svarbu jauniesiems ūkininkams, teikiantiems paraiškas dėl lengvatinės paskolos
Primename, kad 2026 m. liepos 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklės. Pakeitimas aktualus jauniesiems ūkininkams, šiuo metu besikreipiantiems dėl lengvatinių paskolų suteikimo.
Taisyklėse pakeistas ilgiausias lengvatinės paskolos laikotarpis – nustatyta, kad ilgiausias paskolos, skirtos investicijoms, laikotarpis, gali siekti 10 metų, tuo tarpu lengvatinės paskolos laikotarpis apyvartiniam kapitalui gali siekti 5 metus nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo (anksčiau ilgiausias lengvatinės paskolos laikotarpis bendrai buvo 5 metai).
Svarbu pažymėti, jog šis taisyklių keitimas galioja paraiškoms, teikiamoms nuo rugsėjo 1 d.
Jaunųjų ūkininkų paraiškos dėl lengvatinės paskolos NMA priimamos nuo liepos 1 d. iki gruodžio 30 d.
