Žemės ūkio naujienos: 2026-05-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Krizei žemės ūkyje gilėjant, Lietuva reikalauja aktyvuoti ES žemės ūkio rezervą
Briuselyje įvykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Lietuva dar kartą nuosekliai ir primygtinai iškėlė pieno sektoriaus bei trąšų prieinamumo ir įperkamumo problemas, reikalaudama Europos Komisijos imtis skubių priemonių. Pasak Lietuvos interesams atstovavusio žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, mūsų šalyje pieno sektoriuje krizė tik gilėja. Pieno supirkimo kainos toliau krenta, ūkių gamybos sąnaudos sparčiai didėja, o ūkininkai neslepia ketinimų trauktis iš pieno gamybos. Visa tai gali sukelti ilgalaikes ir negrįžtamas pasekmes visai pieno tiekimo grandinei bei kaimo regionų gyvybingumui, investicijų į modernizaciją tęstinumui.
Didelį nerimą kelia ir situacija eksporto rinkose. Lietuvos įmonės susiduria su sūrių eksporto sunkumais ES ir trečiųjų šalių rinkose dėl labai žemų kainų, produkcija kaupiama sandėliuose.
Viceministras R. Taraškevičius primygtinai paragino žemės ūkio komisarą Ch. Hanseną imtis skubių veiksmų, kad būtų išsaugotas pieno sektoriaus stabilumas ir gamybinis pajėgumas. Lietuva prašo nedelsiant aktyvuoti privataus sūrių sandėliavimo paramos priemonę bei skirti paramą iš žemės ūkio rezervo pieno ūkiams. Lietuvą šiuo klausimu parėmė didžioji dauguma valstybių narių.
Ragino kuo skubiau kompensuoti išaugusias trąšų kainas
Lietuvos žemės ūkiui didelį susirūpinimą kelia ir trąšų prieinamumas bei įperkamumas, kuriuos dar labiau apsunkina ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir šiemet ES įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM). Trąšos sudaro apie trečdalį ūkių gamybos sąnaudų, todėl jų kainų augimas tiesiogiai veikia ūkių ekonominį gyvybingumą.
Europos Komisija supranta problemos sudėtingumą ir ketina artimiausiu metu mobilizuoti ES biudžeto lėšas padidinant žemės ūkio rezervą bei teikti finansinę pagalbą ūkininkams. Tačiau dar nėra aiškių nuostatų dėl šios paramos apimties ir paskirstymo tarp valstybių narių mechanizmo.
„Manome, kad naujasis Trąšų veiksmų planas yra geras pagrindas ateičiai, tačiau šiuo metu būtinos skubios trumpalaikės priemonės, įskaitant tikslinę išskirtinę finansinę paramą ūkininkams. Jie jau šiandien turi žinoti, kokios ES paramos gali tikėtis prieš kitą sėjos sezoną“, – Taryboje pabrėžė R. Taraškevičius.
Pasak viceministro, itin svarbu, kad į CBAM reglamentą būtų įtrauktas naujas straipsnis, leidžiantis nedelsiant įvertinti CBAM poveikį, o dalis surinkto mokesčio būtų skiriama ūkininkams kompensuoti išaugusias trąšų kainas.
Būtina ryžtingiau reaguoti į iššūkius
Taryboje susirinkę ES žemės ūkio ministrai daug dėmesio skyrė ir su prekyba susijusiems žemės ūkio klausimams. „Reikia ne tik naujų rinkų, bet ir sąžiningos konkurencijos su ES prekybos partneriais. Atverdami ES rinką, privalome užtikrinti ir realią jautrių sektorių apsaugą“, – dar ryžtingiau reaguoti į kylančius iššūkius paragino R. Taraškevičius. Kartu jis pažymėjo, kad svarbu tęsti visokeriopą paramą Ukrainai bei toliau siekti kuo didesnio importo iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo.
Šįkart nuo ekstremalios sausros nukentėjus Slovakijai, Taryboje aptarti ir gamtos stichijų padariniai žemės ūkiui. „EK turi būti pasirengusi reaguoti į įvykius ir aktyvuoti žemės ūkio rezervą, siekiant padėti gamintojams“, – akcentavo Lietuvos žemės ūkio viceministras.
Taryboje buvo atnaujintos diskusijos dėl didžiųjų kormoranų poveikio žvejybai ir akvakultūrai. Lietuva, kuriai šis klausimas taip pat aktualus, pasiūlė ieškoti koordinuoto bendro europinio požiūrio įtvirtinant veiksmingas kormoranų populiacijos valdymo priemones.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-27
NMA tinklalaidėje – apie paramą jauniesiems ūkininkams ir kylančius iššūkius
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), prieš prasidedant paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teikimui, surengė tinklalaidę, kurioje jaunųjų ūkininkų ir NMA atstovai diskutavo apie tai, ką svarbu žinoti nuo birželio 1 d. paraiškas ketinantiems teikti jauniesiems ūkininkams. Tinklalaidę, skirtą jauniesiems ūkininkams, kviečiame stebėti čia.
Tinklalaidėje dalyvavo ir ūkininkams aktualiais klausimais nuomonėmis dalinosi NMA direktorius Fortunatas Dirginčius, NMA ekspertė Erika Viltrakienė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungosvicepirmininkas Vytautas Buivydas bei Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas.
Diskusijos metu jos dalyviai pabrėžė neabejotiną šios priemonės naudą: „Jei norime proveržio, (…) verta investuoti į jaunuosius ūkininkus“, – teigė NMA direktorius. Taip pat buvo supažindinta su įgyvendinimo taisyklių pokyčiais, diskutuota apie iššūkius tiek NMA administruojant, tiek ūkininkams rengiant bei įgyvendinant projektus.
„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – tai viena laukiamiausių ir kartu viena rizikingiausių NMA paramos priemonių, tad tinklalaidės dalyviai aiškinosi, kodėl taip yra, ką reiškia projekto rizikingumas, ką iš savo pusės turėtų daryti ir ką padarė NMA, ir ką gali pasiūlyti bei kaip tokias situacijas gali spręsti patys ūkininkai.
Tinklalaidės metu klausytojai turės progą iš pirmų lūpų išgirsti patarimų ir siūlymų, kaip teisingai ir kokybiškai parengti projektą, ką ir kaip įsivertinti prieš kreipiantis paramos ir planuojant veiklą, kad būtų išvengta klaidų ir nuostolių. Kaip teigė laidos svečias V. Grigas, pats ūkininkaujantis ne vienerius metus, „(…) į ūkininkavimą turėtų eiti tas, kuris dega tuo, ką nori sukurti“, ir kvietė pradedančiuosius drąsiai įsivardinti, ko jie nori iš ūkininkavimo veiklos. Jaunieji ūkininkai buvo raginami nebijoti teikti paraiškas, tačiau prieš tai realiai pasverti savo galimybes projektą įgyvendinti, turėti aiškią savo veiklos viziją.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-27
Daugiau aiškumo: NMA parengė rizikingumo vertinimo atmintinę
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama didinti skaidrumą ir padėti klientams geriau suprasti projektų vertinimo procesą, parengė NMA projektų rizikingumo vertinimo atmintinę pareiškėjams ir paramos gavėjams. Joje pateikiama aktuali informacija apie pagrindinius rizikingumo kriterijus, dažniausiai nustatomas rizikas bei rekomendacijas, kurios padės išvengti galimų neatitikimų įgyvendinant projektus. NMA parengtą rizikingumo vertinimo atmintinę galite surasti čia.
NMA primena, kad, jei jau vertinat paraišką nustatoma, jog projektas turi rizikingumo požymių, pareiškėjui gali būti taikomi papildomi įsipareigojimai, kurie numatomi paramos sutartyje arba sprendime dėl paramos skyrimo. Tokiais atvejais gali būti reikalaujama turėti atskirą finansų įstaigos sąskaitą, per kurią būtų vykdomos visos su projektu susijusios finansinės operacijos, ir kartu su metinėmis ataskaitomis NMA pateikti šios sąskaitos išrašus.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant projektų rizikingumą atsižvelgiama ne į pavienius rizikos kriterijus, bet į aplinkybių visumą, jų tarpusavio ryšius bei galimas pasekmes projektuose numatytų tikslų pasiekimui. Taigi, projektų rizikos vertinimas grindžiamas ne vienu konkrečiu aspektu, o kelių tarpusavyje susijusių veiksnių deriniu, kurie kartu gali lemti didesnę tikimybę, kad projektai nebus įgyvendinti taip, kaip numatyta.
NMA taip pat atkreipia dėmesį, kad projektų rizikingumo statusas gali keistis viso projekto įgyvendinimo metu. Atsižvelgiant į projekto vykdymo aplinkybes, rizikingumo požymis gali būti panaikintas, tačiau tam tikrais atvejais ir anksčiau nerizikingas projektas gali būti priskirtas prie rizikingų projektų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-21
Jaunieji ūkininkai siunčia aiškią žinią Europai
Europos jaunųjų ūkininkų taryba CEJA pastaruoju metu aktyviai dalyvauja svarbiausiose ES diskusijose dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų, jaunųjų ūkininkų finansavimo, klimato rizikų valdymo bei kartų kaitos žemės ūkyje. Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimojo BŽŪP biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams.
Šis sprendimas laikomas reikšmingu žingsniu stiprinant jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramą, ūkių perėmimo priemones, investicines galimybes bei kartų kaitos politiką visoje ES.
ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) valdybos narys Vytenis Grigas, kuris aktyviai dalyvauja CEJA veikloje, pabrėžia, kad šiandien Europa susiduria su itin rimtu kartų kaitos iššūkiu.
„Jaunųjų ūkininkų skaičiaus mažėjimas Europoje tampa ne tik žemės ūkio, bet ir strateginio maisto saugumo klausimu. CEJA nuosekliai siekia, kad būsimoje BŽŪP jaunieji ūkininkai būtų matomi ne kaip papildoma priemonė, o kaip vienas svarbiausių Europos žemės ūkio prioritetų. 10 proc. CAP biudžeto skyrimas jauniesiems ūkininkams būtų istorinis sprendimas, kuris realiai sustiprintų ūkių perėmimą, investicijas ir kaimo gyvybingumą“, – sako V.Grigas.
Europos Parlamento Žemės ūkio komitete (AGRI) pristatytas tyrimas dėl kartų kaitos atskleidė neraminančias tendencijas – jaunųjų ūkininkų iki 35 metų skaičius ES nuo 2010 iki 2023 metų sumažėjo net 47 proc. Pagrindine kliūtimi jaunimui įvardijama sudėtinga prieiga prie žemės bei nepakankamos finansinės galimybės perimti ar kurti ūkius.
Reikia garantijų
CEJA taip pat aktyviai dalyvauja diskusijose dėl klimato kaitos poveikio žemės ūkiui ir ūkių atsparumo stiprinimo. AGRIFISH ministrų susitikime Kipre daug dėmesio skirta klimato rizikų valdymui, krizių prevencijai bei investicijoms į ūkių prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
Pasak V.Grigo, šiuolaikinis ūkininkavimas tampa vis labiau priklausomas nuo geopolitinių, ekonominių ir klimato veiksnių.
„Jaunajai kartai reikia ne tik paramos įsikūrimui, bet ir aiškių ilgalaikių saugumo garantijų. Klimato rizikos, energijos kainų svyravimai, geopolitiniai sukrėtimai šiandien tampa kasdieniais iššūkiais ūkininkams. Todėl būtina stiprinti rizikos valdymo instrumentus, investuoti į klimato adaptaciją ir užtikrinti stabilias ūkininkavimo sąlygas“, – pažymi ŽŪR vicepirmininkas.
Aiškios kryptys
CEJA daug dėmesio skiria gyvulininkystės sektoriaus ateičiai, Europos strateginei autonomijai trąšų srityje bei tarptautinės prekybos klausimams. Organizacija pabrėžia, kad ES turi išlaikyti konkurencingą vietinę maisto gamybą, mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti ūkių atsparumą.
Anot V.Grigo, dabartinės diskusijos aiškiai rodo, kad būsima Europos žemės ūkio politika bus orientuota į kartų kaitą, maisto saugumą, ūkių atsparumą bei tvarią gamybą.
„Europos žemės ūkio ateitis neatsiejama nuo jaunų žmonių noro likti kaime ir kurti modernius ūkius. Jei norime stiprios ir konkurencingos Europos, turime investuoti į jaunąją ūkininkų kartą“, – teigia V.Grigas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-26
Žemės ūkio viceministras susitiko su Japonijos biotechnologijų korporacijos „Amano Enzyme“ atstovais
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su vienos seniausių ir pirmaujančių pasaulyje specializuotų fermentų gamintojų – Japonijos korporacijos „Amano Enzyme“ delegacija. Šiuo susitikimu baigėsi japonų delegacijos vizito Lietuvoje programa, kurios metu įmonės atstovai ieškojo galimybių plėsti mokslinius tyrimus bei technologinį bendradarbiavimą Europos rinkoje.
„Amano Enzyme“ kuriami produktai naudojami pačiose įvairiausiose srityse – nuo maisto pramonės iki farmacijos. Jie padeda įmonėms diegti tvaresnes, mažiau išteklių reikalaujančias technologijas. Tai glaudžiai siejasi su Lietuvos ambicija Europoje lyderiauti gyvybės mokslų ir bioekonomikos srityse.
„Japonija yra Lietuvos strateginė partnerė Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Ši partnerystė sėkmingai plėtojama, nes mus vienija tos pačios vertybės: inovacijų siekis, orientacija į aukščiausią kokybę ir pagarba taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai. Šiandien užsienio investuotojams galime pasiūlyti visapusišką ekosistemą: stiprią žaliavų bazę, pasaulinio lygio laboratorijas, glaudų mokslo bei verslo bendradarbiavimą ir, svarbiausia, gausų būrį talentingų, aukštos kvalifikacijos specialistų“, – teigė R. Taraškevičius.
Siekdami geriau pažinti Lietuvos potencialą, „Amano Enzyme“ atstovai vizito metu lankėsi Inovacijų agentūroje bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Susitikimuose su mūsų mokslininkais ir bioekonomikos ekspertais svečiai aptarė bendrų tyrimų bei eksperimentinių projektų galimybes, domėjosi šalies biotechnologijų pasiekimais. Susitikimuose pabrėžta, kad Lietuva užsienio investuotojus traukia ne tik moderniomis laboratorijomis, bet ir lankstumu bei gebėjimu greitai padėti verslui gamyboje pritaikyti mokslo inovacijas.
Svečiai taip pat susitiko su pieno perdirbimo įmonės „Žemaitijos pienas“ atstovais, su kuriais aptarė naujų fermentų pritaikymą pieno produktų gamyboje. Šios technologijos dabar itin paklausios maisto pramonėje – pavyzdžiui, gaminant augalinius baltymus, japonų kuriami fermentai padeda pagerinti produktų skonį, leidžia jiems geriau ištirpti ir padeda organizmui lengviau pasisavinanti naudingąsias medžiagas.
Mūsų šalyje biotechnologijų ir pažangios maisto pramonės ekosistema stiprėja itin sparčiai – ne veltui Lietuvą naujiems projektams jau renkasi tokie pasauliniai lyderiai kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Roquette“ grupė ar Nyderlandų bei Danijos kooperatyvas „Royal Cosun“. Ministerijos atstovai patikino, kad valstybė suteiks visą reikalingą palaikymą, o „Investuok Lietuvoje“ komanda pasiruošusi padėti suderinti visus techninius žingsnius, kad ši partnerystė kuo greičiau virstų konkrečiais mokslo ir investicijų projektais.
