Žemės ūkio naujienos: 2026-09-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Karščių padariniai Europos žemės ūkiui: nuo sumažėjusio derliaus iki išdžiūvusių ganyklų
Karščio bangos ir sausros Europoje kelia vis daugiau nuostolių žemės ūkiui. Problema yra ne tik mažesnis derlius – ūkininkams trūksta pašarų ir vandens, didėja gamybos išlaidos. Sausros šią vasarą alino įvairias Europos šalis. Kai kur jau skaičiuojama ketvirta ar net penkta karščio banga. Senka upės, džiūsta dirvožemis, o tokiose šalyse kaip Prancūzija, Ispanija ar Graikija karščiai prisidėjo ir prie didelių miškų gaisrų. Itin karšta vasara pėdsaką paliko ir žemės ūkyje – mažėja derlius, trūksta vandens, o ūkininkauti tampa vis brangiau.
„Bulvių stiebai nuvyto maždaug mėnesiu anksčiau nei įprastai, todėl bulvės liko gerokai mažesnės. Jos turėtų būti maždaug dešimties centimetrų, o šiemet užaugo vos penkių ar šešių centimetrų. Bulves tiekiame perdirbėjams, ši veislė paprastai keliauja ir į greitojo maisto restoranus. Žmonės nori ilgų bulvyčių, o šiemet pagaminti tokias bus gerokai sunkiau“, – sako Nyderlandų ūkininkas.
Prancūzijoje išdžiūvo ganyklos
Prancūzijoje, vienoje labiausiai šią vasarą sausros paveiktų Europos šalių, išdžiūvo ganyklos. Pieno ūkio savininkas Alexi Decanas karves žiemai sukauptu pašaru šeria nuo liepos. O pavasarį pasėtų pašarinių augalų derlius, jo skaičiavimu, šiemet bus maždaug perpus mažesnis nei įprastai.
„Spalį jau būsime sunaudoję pašarus, kurių turėjo užtekti iki gruodžio. Man trūks maždaug dviejų mėnesių atsargų, o rasti kur nusipirkti pašarų labai sunku. Jei nuėmus derlių paaiškės, kad jo neužtenka, teks mažinti bandą ir parduoti karves“, – sako jis.
Su sausros padariniais kovoja ir kitų Europos šalių ūkininkai. Vokietijoje šių metų grūdų derlius prognozuojamas maždaug 7 proc. mažesnis nei pernai. Labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai – jų derlius smuko kone penktadaliu.
Kukurūzų derlius mažėja ne pirmus metus
Balkanuose sausros poveikis dar stipresnis. Ten karštis laukus tiesiog išdegino. Bosnijoje ir Hercegovinoje nuo sausros ypač nukentėjo kukurūzai – tai plačiausiai šalyje auginama žemės ūkio kultūra. Žemės ūkyje ten dirba maždaug kas dešimtas šalies gyventojas, tad menkas derlius – menkos ir pajamos.
Kukurūzų augintojas Slaviša Lukičius sako, kad jo laukuose derlius mažėja jau ne pirmus metus.
„Teks mažinti kukurūzų plotus, blogiausiu atveju – jų visai atsisakyti. Pernai iš hektaro gavome apie tris tonas. Kadaise ši žemė duodavo šešias ar septynias tonas, bet tie laikai praėjo“, – sako jis.
Balkanuose sausra degina laukus, o Šiaurės Italijoje karštis kelia dar vieną problemą – vynuogės sunoksta per greitai.
Frančiakortos regione vyną gaminantis Arturas Cilianis sako, kad nuo to, kada vynuogės nuskintos, priklauso jų rūgštumas ir tai, ar jos tinkamos vynui gaminti.
„Vos per kelias dienas vynuogės subrendo tiek, kad būsimas vynas gali būti stipresnis maždaug dviem laipsniais, todėl nebegalėjome laukti ir pradėjome jas skinti iš karto ir visu pajėgumu“, – teigia jis.
Dėl karščio Italijoje nuostolių patiria ir 4 milijardų eurų vertės parmezano sūrio pramonė. Per karščius karvės mažiau ėda ir duoda mažiau pieno, o tvartuose beveik be pertraukos veikia ventiliatoriai ir vandens purkštuvai. Tai didina elektros ir vandens sąnaudas. Prisitaikyti nėra paprasta: pagal gamybos taisykles karvės, jų pienas ir didžioji dalis pašarų turi likti tame pačiame Šiaurės Italijos regione.
Didėjant gamybos išlaidoms ir mažėjant derliui, žemės ūkio problemos gali persikelti ir į parduotuvių lentynas. Jungtinės Karalystės žemės ūkio specialistas Davidas Clarkas sako, kad problema yra tarptautinė.
„Jei sausra tęsis, kai kurių maisto produktų kainos gali kilti. Sausra apima ne tik Jungtinę Karalystę, problemų kyla ir Vakarų Europoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Šiaurės Afrikoje, iš kur importuojame dalį maisto. Trumpuoju laikotarpiu gali sumažėti kai kurių produktų pasiūla ar suprastėti jų kokybė“, – sako jis.
Mokslininkai perspėja, kad dėl klimato krizės ekstremalių reiškinių tik daugės, o tai ir toliau turės poveikį įvairioms sritims, įskaitant ir žemės ūkį.
Šaltinis: Milda Rybakovaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt, 2026-09-06
Ūkininkai po audros fiksuoja vis didesnę žalą, nerimaujama ir dėl žieminių javų sėjos
Praėjus dviem savaitėms po Lietuvą nusiaubusios didžiulės audros, ūkininkų situacija negerėja – dėl besitęsiančių kritulių fiksuojama vis nauja žala derliui, o dalis žemdirbių jau nerimauja, ar spės pasėti žieminius javus, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas. „Ūkininkų situacija visiškai nepagerėjo, ir toliau laukia tokie orai.
Anot jo, ūkininkai, kurie iš pradžių nesikreipė dėl žalos, reikšmingai nukentėjo per pastarąją savaitę ir, ją užfiksavę, dabar kreipiasi pagalbos. Kaip pavyzdį LŪS vadovas pateikė Skuodo rajoną, kur šią savaitę, jo teigimu, iškrito dar apie 40 milimetrų kritulių, o laukuose susidarė naujų užmirkusių plotų.
„Pasirodo, kad jau čia fiksuojama nauja žala, ne tik tuo metu, dėl kurio buvo paskelbta ekstremalioji situacija. (…) Ir tas žalos fiksavimas, kaip ir minėjau, pildosi, pildosi“, – tikino G. Špakauskas.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra paprašiusi savivaldybių iki rugsėjo 11 dienos surinkti informaciją apie ūkių patirtą žalą.
Ministerija taip pat ragina ūkininkus kreiptis į savivaldybes ir teikti prašymus dėl audros padarinių žalos fiksavimo. Gavus preliminarius duomenis, bus sprendžiama dėl kreipimosi į Europos Komisiją (EK) dėl galimos paramos.
G. Špakauskas ragina ūkininkus žalą fiksuoti nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu aišku, ar už ją bus skiriamos kompensacijos. Anot jo, surinkti duomenys galėtų būti svarbūs ir sprendžiant dėl būsimų investicijų į melioraciją, generatorius ar kitą infrastruktūrą.
Dėl valstybės paramos įsipareigojimų – sankcijos netaikomos, bet verslo santykiams tai negalioja
ŽŪM nurodo, kad žemės ūkio subjektams, įgyvendinantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano investicines priemones, numatoma netaikyti sankcijų už šiemet neįvykdytus įsipareigojimus ir reikalavimus, jeigu tai lėmė rugpjūčio 22 d. stichiniai meteorologiniai reiškiniai ar su jais susiję elektros tiekimo sutrikimai.
Ministerija taip pat teigia rengianti ministro įsakymo projektą, kuriuo tokiems paramos gavėjams nebūtų privaloma Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti dokumentų ir įrodymų apie nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą.
Tačiau, pasak G. Špakausko, tokios lengvatos savaime neišsprendžia ūkininkų įsipareigojimų privačioms įmonėms ar finansų įstaigoms.
„Deja, verslo santykiai ir kas liečia įsipareigojimus bankams ir panašiai, mes esame absoliučiai niekam neįdomūs absoliučiai. Tai yra ūkininkas prisiima visiškai savo riziką“, – sakė LŪS pirmininkas.
Jis teigė, kad ūkininkai dėl mokėjimų atidėjimo bando tartis su trąšų pardavėjais, grūdų supirkėjais ir kitais verslo partneriais. Tačiau, anot jo, tokie susitarimai galimi tik savanoriškai.
„Tokių force majeure’ų nėra, deja. (…) Tiktai visiškai savanoriškas susitarimas“, – teigė G. Špakauskas.
LŪS pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į paramos programų aplinkosauginius įsipareigojimus. Jo teigimu, dėl užmirkusių laukų daliai ūkininkų gali būti sudėtinga laikytis nustatytos sėjomainos, o už neįvykdytus ankstesnių metų įsipareigojimus ūkininkams kartais tenka grąžinti jau gautą paramą už kelerius metus.
ELTA primena, jog per rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Tai inicijavo žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.
Skaičiuojama, kad audros finansinis poveikis siekia apie 18 mln. eurų – elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 8 mln. eurų sudarys kompensacijos ESO klientams.
Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.
Šaltinis: lrt.lt Vygantas Tuzas, ELTA, 2026-09-06
„Arba atiduok už centus, arba lauk“: ūkininkai skaičiuoja sunkaus sezono kainą
Dar vasaros pradžioje pasėliai daug kur žadėjo neblogą derlių, tačiau, atėjus rugsėjui, dalis ūkininkų jau skaičiuoja ne prikultas tonas, o patirtus nuostolius. Vienur kruša išmušė didžiąją dalį grūdų, kitur dėl drėgmės javai pradėjo dygti dar varpose, o net ir sėkmingai nuimto derliaus ūkininkai neskuba parduoti – supirkimo kainas jie vadina vienomis žemiausių per daugelį metų. Prie gamtos išbandymų prisideda brangūs degalai, trąšų kainos ir būtinybė jau dabar galvoti, iš ko bus finansuojamas kitas sezonas.
„Tokios avižų kainos neatsimenu“
Tauras Kurdzikauskas su žmona Trakų rajone ekologiškai dirba apie 600 hektarų žemės. Daugiausia augina avižas, grikius ir kvietrugius – kultūras, kurios geriausiai tinka jų žemėms.
Šių metų derlių jis vadina vidutinišku.
„Nėra nei labai geriau, nei labai blogiau, tačiau šiemet labai sudėtinga su grūdų realizacija ir kainomis“, – sako ūkininkas.
Labiausiai jis išskiria avižas. Pasak T. Kurdzikausko, šiemet už toną siūloma apie 170 eurų, o ir už tokią kainą pirkėjų rasti nėra lengva.
„Pernai avižų kaina buvo 300–330 eurų už toną. Ūkininkauju nuo 2008 metų ir tokios žemos avižų supirkimo kainos neatsimenu. Specialiai pasižiūrėjau 2016 metų sąskaitas – tada pardavinėjome po 270–280 eurų“, – pasakoja jis.
Ūkininko teigimu, mažesnį poreikį mini ir partneriai Vokietijoje. Išankstinių sutarčių šiemet jis neskubėjo sudaryti, tikėdamasis, kad rinka atsigaus, tačiau kainos, anot jo, ne kilo, o dar labiau smuko.
Panaši padėtis ir su kvietrugiais.
„Pernai jų kaina buvo apie 200 eurų, šiemet – 170–180 eurų, ir net už tokią kainą realizuoti nelengva. Laikome, laukiame ir žiūrime, kas bus“, – sako T. Kurdzikauskas.
Keli centai už litrą virsta tūkstančiais
Žemos grūdų kainos ūkininkams ypač skaudžios tuo metu, kai nemažėja gamybos sąnaudos.
Ekologiniame ūkyje T. Kurdzikauskui daugiau darbų tenka atlikti mechaniškai: ravėjimui skirtų cheminių augalų apsaugos priemonių jis naudoti negali, todėl dirvą reikia dažniau skusti, arti ir kitaip apdoroti.
„Pavasario sėjos metu dyzelinas kainavo apie 1,30–1,40 euro už litrą. Anksčiau tokių darbų metu būdavo apie 80–90 centų. Atrodo, skirtumas nėra milžiniškas, bet kai suskaičiuoji visą ūkį, susidaro labai daug“, – aiškina jis.
Vien dirvos skutimas, pasak ūkininko, sunaudoja apie 10–12 litrų degalų hektarui.
„Jeigu už litrą sumoki 50–60 centų daugiau, vien už 600 hektarų jau susidaro keli tūkstančiai eurų vienos operacijos metu. Kitą dieną – arimas, paskui – sėja. Taip viskas ir susideda“, – sako T. Kurdzikauskas.
„Nežinau, ar derliaus užteks trąšoms apmokėti“
Dar tiesmukiau apie šių metų finansinę situaciją kalba Širvintų rajone ūkininkaujanti Kasia Jankun. Ji dirba apie 200 hektarų žemės, laiko daugiau kaip 72 melžiamas karves ir apie 100 veršelių, taip pat gamina sūrius.
„Nemėgstu skųstis, norėtųsi pasakyti ką nors gero, bet šiemet sunku rasti pozityvo“, – pripažįsta ūkininkė.
Pasak jos, šiemet ypač prasta grūdų kokybė, o prastesnė kokybė reiškia ir mažesnę kainą. Vien trąšoms 200 hektarų ūkiui, anot K. Jankun, pavasarį teko išleisti apie 50 tūkst. eurų.
„Iki spalio turiu atsiskaityti. Šiuo metu net neįsivaizduoju, ar už derlių gautų pinigų užteks trąšoms apmokėti. O kur dar technika, jos amortizacija, darbas ir kuras – šiemet pelno nebus“, – sako ji.
Ūkyje dirba aštuoni samdomi žmonės.
„Kiekvieną mėnesį yra neapibrėžtumas: ar uždirbsi bent tiek, kad galėtum su žmonėmis atsiskaityti“, – kalba K. Jankun.
Ūkininkė sako, kad taip susidaro nuolatinis ratas: šio sezono pajamos atitenka ankstesnėms išlaidoms, o kitam sezonui vėl reikia kredito.
„Dabar uždirbtus pinigus atiduosime skoloms, ateis pavasaris – vėl reikės kredito trąšoms. Kiekvienais metais tikiesi geresnių kainų, geresnės geopolitinės situacijos“, – sako ūkininkė.
Kai vienos problemos neužtenka
Ekonominius sunkumus šiemet kai kur dar sustiprino gamta.
Šalčininkų rajone ūkininkaujantis LRT pašnekovas Robertas Matulevičius valdo kelių šimtų hektarų ekologinį ūkį, kuriame augina žieminius rugius, avižas ir lubinus. Didžiausiu smūgiu savo kraštui jis vadina rugpjūčio 6-osios krušą.
„Kai kuriuose laukuose nuostoliai siekia 60–70 procentų. Žemė tiesiog nusėta sukritusiais grūdais. Ne visas pasėlis sunaikintas, tačiau nemaža dalis grūdų išmušta iš varpų ir liko gulėti ant žemės“, – pasakoja ūkininkas.
Savo ūkyje jis pateikia ir konkrečius derliaus skirtumus. Kai kuriuose avižų laukuose, kur įprastai tikėjosi maždaug 3 tonų iš hektaro, prikūlė tik apie 1,7–1,8 tonos.
Dar skaudžiau nukentėjo lubinai.
„Geromis sąlygomis gaudavome apie 2–2,5 tonos iš hektaro. Po krušos kai kuriuose laukuose liko tik apie 700 kilogramų. Mano ūkiui tai milžiniški nuostoliai“, – sako jis.
Jo teigimu, ne visi regiono ūkininkai laiku spėjo nuimti javus. Po vėlesnių liūčių dirvos tebėra šlapios, todėl kai kur technika negali įvažiuoti į laukus.
„Matai stovinčius rugius ar avižas. Kai kuriuose laukuose grūdas jau pradėjo dygti pačioje varpoje. Tai jau katastrofa – tokio grūdo niekas nebeims, jis netinka net pašarui“, – sako pašnekovas.
LAMMC taip pat konstatuoja, kad šių metų lietingi ir apniukę orai neigiamai paveikė grūdų kokybinius rodiklius, o daliai javų kyla didesnė ligų rizika.
„Paskutinė audra kai kam buvo paskutinis lašas“
Po krušos ir užsitęsusio lietaus prieš porą savaičių nugriaudėjusi audra, anot Šalčininkų rajono ūkininko, kai kuriems tapo dar vienu smūgiu.
„Bijau prognozuoti, bet ne kiekvienas ūkininkas atlaikys tai, kas šiemet vyksta. Pirmiausia kruša, paskui lietūs, o paskutinė audra kai kam jau buvo paskutinis lašas“, – sako jis.
Ypač sudėtinga tiems, kurie dar turi kulti. Drėgną grūdą būtina džiovinti, tačiau tam reikia ir technikos, ir elektros.
„Grūdas lauke jau normaliai neišdžius. Jei pavyks nukulti prie 20 proc. drėgnumo, tai jau bus visai neblogas rezultatas. Dienos trumpėja, naktys drėgnos, o net ir tada, kai nelyja, laukas ne visada spėja išdžiūti“, – aiškina ūkininkas.
T. Kurdzikausko ūkiui per elektros tiekimo sutrikimus pasisekė – didžioji dalis grūdų jau buvo supilta ir išdžiovinta.
„Drėgnas grūdas negali tiesiog gulėti krūvoje, jį reikia ventiliuoti, o tam jau reikia galingų ventiliatorių. Paprasto generatoriaus neužtektų – reikėtų pramoninio“, – aiškina jis.
K. Jankun ūkyje elektra kritiškai svarbi dėl gyvulių ir pieno gamybos. Po pastarosios audros jų ūkyje elektros nebuvo tris paras.
„Reikia melžti karves, šaldyti produkciją, pasterizuoti, šildyti pieną. Visas tris dienas elektrą gaminome generatoriumi. Vien tai kainavo apie 600 eurų“, – pasakoja ūkininkė.
„Arba parduok už centus, arba lauk“
Net ir tiems, kurie derlių jau nuėmė, sezonas nesibaigė. Dabar kyla kitas klausimas – ką su derliumi daryti.
Šalčininkų rajono ūkininkas R. Matulevičius sako, kad didelė jo derliaus dalis kol kas guli silosuose ir sandėliuose.
„Grūdai neparduoti. Kaina tokia menka, kad tiesiog neapsimoka. Tada žmogus nežino, ką daryti: atiduoti už tuos centus ar dar palaukti“, – sako jis.
Pats ūkininkas turi modernius silosus ir sako galintis grūdus laikyti metus ar net dvejus. Tačiau pabrėžia, kad tokias galimybes turi ne visi.
Ilgesnis sandėliavimas irgi nėra be rizikos.
„Kuo ilgiau guli grūdas, tuo daugiau atsiranda pavojų – kenkėjai, vabzdžiai, reikia viską nuolat stebėti. Bet aš kol kas renkuosi dar palaukti“, – sako jis.
Ūkininkas pabrėžia, kad šiandien svarbu turėti ne tik našesnę techniką, bet ir drausti pasėlius bei valdyti įsipareigojimus bankui. Dauguma ūkių, anot jo, turi vieną ar kelis kreditus, todėl užsitęsęs derliaus realizavimas ar labai žemos kainos greitai tampa ir finansinio likvidumo problema.
Tuo metu trakiškis T. Kurdzikauskas riziką paprastai stengiasi išskaidyti.
„Taikome maždaug 30–30–30 principą: dalį būsimo derliaus parduodame iš anksto, dalį – javapjūtės metu, o dar dalį paliekame vėlesniam laikui. Ne visada išloši, bet bent jau visa rizika nesukrenta į vieną momentą“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.
Anot jo, svarbu iš anksto žinoti ir kainą, už kurią esi pasiruošęs parduoti.
„Negali visą laiką laukti pačios geriausios kainos. Turi žinoti savo sąnaudas ir ribą, nuo kurios jau parduodi. Kitaip gali laukti per ilgai“, – sako T. Kurdzikauskas.
Duonos nepritrūks, bet kokia jos kaina ūkininkui?
Nepaisant niūrių nuotaikų, kalbinti pašnekovai nemano, kad šių metų sunkumai galėtų sukelti grūdų ar duonos trūkumą Lietuvoje.
„Duonos ant Lietuvos stalo nepritrūks – tai tikrai“, – sako R. Matulevičius.
Tačiau po 19 metų ūkininkavimo pašnekovas sako neprisimenantis, kad vienu metu taip stipriai susidėtų žemos supirkimo kainos, didelės sąnaudos ir gamtos padaryti nuostoliai.
„Labai tamsus ir liūdnas laikotarpis tarp ūkininkų, kuriuos pažįstu. Kas tapo lemiamu veiksniu – politika, karas, gamta – sunku net pasakyti“, – apibendrina pašnekovas.
LRT.lt primena, kad rugpjūčio 26 d. Vyriausybė dėl rugpjūčio 22-osios audros padarinių visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas ir atsižvelgiant į žalą žemės ūkiui, kad nuo audros nukentėjusiems ūkininkams visoje Lietuvoje būtų taikomos vienodos sąlygos ir būtų paprasčiau organizuoti valstybės pagalbą.
Žemės ūkio ministerija ūkininkus ragina kuo greičiau fiksuoti patirtus nuostolius ir kreiptis į savivaldybių žemės ūkio skyrius. Savivaldybės informaciją apie žalą ministerijai turi pateikti iki rugsėjo 11 d. Šie duomenys bus pagrindas sprendžiant dėl tolesnių pagalbos priemonių nukentėjusiems ūkiams.
Tam tikros lengvatos jau taikomos ir vykdant paramos įsipareigojimus. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad dėl liūčių, audrų ar kitų force majeure aplinkybių įsipareigojimų negalintys įvykdyti ūkininkai gali apie tai informuoti NMA ir, pagrindę patirtą žalą, išvengti paramos mažinimo. Šiemet dėl nepalankių orų taip pat buvo pratęsti kai kurie žemės ūkio darbų terminai.
Šaltinis: lrt.lt, Anna Grigoit, LRT.lt, 2026-09-05
Premjeras: Lietuvos infrastruktūra negali būti ir nebus naudojama rusiškų grūdų eksportui
Paaiškėjus, kad Klaipėdos uoste kraunami rusiškos kilmės grūdai, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvos infrastruktūra tokiam eksportui naudojama nebus. Apie tai, kad šalies uoste kraunami rusiški grūdai, šią savaitę pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPP). „Ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pozicija yra aiški: Lietuvos infrastruktūra negali būti ir nebus naudojama rusiškų grūdų eksportui.
Kaip Eltai nurodė uosto vadovas Algis Latakas, per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Pasak jo, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas Eltai teigė, kad situacija yra vertybiškai nepriimtina, taip pat nurodė valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
Anot grūdų perdirbėjų asociacijos, dėl laivų apšaudymų Juodojoje jūroje Rusija rado būdą eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją.
Anot asociacijos vadovo Karolio Šimo, Lietuvos ir Latvijos institucijos į problemą dėl rusiškų grūdų eksporto žiūri paviršutiniškai. Jo teigimu, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-04
Žemės ūkio ministerijos vadovybė su žemdirbių atstovais aptarė aktualiausius sektoriaus klausimus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje įvyko išplėstinis Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) posėdis. Žemės ūkio ministerijos vadovybė – ministras Kęstutis Mažeika, viceministrai Ligita Valalytė ir Kęstas Spūdys – su žemdirbių atstovais aptarė paramos priemones, audrų ir liūčių padarytą žalą, finansavimo prieinamumą ir kitus ūkininkams aktualius klausimus.
Parama trąšų ir kuro sąnaudoms kompensuoti
Vienas svarbiausių posėdyje aptartų klausimų – 19,576 mln. eurų paramos paketas, skirtas išaugusioms trąšų ir kuro sąnaudoms kompensuoti.
Planuojama, kad lėšos augalininkystės ir pienininkystės ūkiams bus išmokamos supaprastinta tvarka, tiesiogiai į sąskaitas. Preliminari išmoka augalininkystės ūkiams siektų 9,77 Eur/ha, pienininkystės – 18,34 Eur už pieninę karvę. Taip siekiama mažinti administracinę naštą ūkininkams.
Taip pat paliesta parama pieninių veislių galvijų genetinės medžiagos – seksuotos spermos – įsigijimui. Šiai priemonei šiemet numatyta beveik 824 tūkst. eurų. Tai pirmoji tokia parama po ilgesnės pertraukos, o išmokas planuojama pradėti mokėti iki metų pabaigos.
Ekstremaliosios situacijos padariniai ir siekis gauti ES paramą
Žemdirbių atstovai ir ministerijos vadovybė apžvelgė dėl pastarųjų audrų ir liūčių susidariusią situaciją bei tolesnius veiksmus nuostoliams kompensuoti.
Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ministerija ragina ūkininkus iki rugsėjo 11 d. pateikti informaciją apie patirtus nuostolius savivaldybėms ir juos tinkamai užfiksuoti.
Iki spalio ministerija planuoja kreiptis į Europos Komisiją dėl galimybės skirti Europos Sąjungos paramą nuo stichijos nukentėjusiems ūkiams. Siekiama, kad papildoma pagalba ūkininkus pasiektų jau kitų metų pradžioje.
Diskutuota ir dėl nenugalimosios jėgos (force majeure) aplinkybių. Norima užtikrinti, kad dėl ekstremaliųjų gamtinių sąlygų investicinių įsipareigojimų laiku neįvykdę paramos gavėjai nebūtų baudžiami sankcijomis, jei tai lėmė nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės.
Investicijos, paskolos ir energetiniai sprendimai
Posėdyje aptartas investicinių priemonių finansavimas ir pristatyti artimiausi kvietimai teikti paraiškas:
„Investicijos į žemės ūkio valdas“ – 70,7 mln. eurų (nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.);„Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – 3,3 mln. eurų supaprastinta tvarka (nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d.);„Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – 18,26 mln. eurų (nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 28 d.).
Diskutuojant apie finansines priemones, dėmesys skirtas ILTE veiklai. Ministerijos vadovybė akcentavo siekį užtikrinti lankstesnes skolinimosi sąlygas, kad lėšos būtų prieinamos įvairaus amžiaus ūkininkams bei skirtingo dydžio ūkiams, o jų finansinis pajėgumas būtų vertinamas atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus specifiką.
Apžvelgta ir parama saulės elektrinių kaupikliams bei elektros generatoriams įsigyti. Ministerija yra patikslinusi paramos sąlygas dėl generatorių įsigijimo, o atitinkamų dokumentų rengimas perduotas Energetikos ministerijai.
Kiti aktualūs klausimai
Posėdyje taip pat aptarti baltarusiškų traktorių atsarginių dalių importo apribojimai, darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimo galimybės, įsiterpusios valstybinės žemės pardavimas bei „aktyvaus ūkininko“ kriterijų pakeitimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-04
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
