Žemės ūkio naujienos: 2026-09-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Latvija planuoja 300 proc. tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos
Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius identifikuoti galbūt pavogtus ukrainietiškus grūdus ir taikyti sankcijas jų eksportui, pirmadienį po koalicijos posėdžio žurnalistams pareiškė ministras pirmininkas Andris Kulbergas. Taip pat planuojama užtikrinti galimybę tikrinti tranzitu vežamus krovinius ir bendradarbiauti su Ukrainos atstovais bei laboratorijomis nustatant grūdų kilmę.
A. Kulbergas pabrėžė, jog Latvija siekia bendros Baltijos šalių pozicijos, kad „Rusijos grūdai nenaudotų regiono infrastruktūros“. Jis jau aptarė šį klausimą su Estijos ministru pirmininku ir planuoja derybas su Lietuvos vyriausybės vadovu.
Po savaitinio koalicijos posėdžio premjeras žurnalistams sakė, kad Rusija mėgina kuo labiau padidinti savo grūdų eksportą ir kartu riboja Ukrainos galimybes naudotis Juodosios jūros eksporto koridoriumi. Remiantis Ukrainos pateikta informacija, iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežti grūdai taip pat gali būti sumaišyti su rusiškais grūdais.
Latvijos koalicijos partijos susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latviją, teikiant pirmenybę Latvijos ūkininkų interesams ir užkertant kelią iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtų grūdų apyvartai.
„Naujosios vienybės“ frakcijos narys Arvilis Ašeradenas pareiškė pritariantis ministro pirmininko pasiūlytiems sprendimams ir kartu pabrėžė, kad Rusijos grūdai neturėtų būti gabenami per Latviją. Jis atkreipė dėmesį į būtinybę aiškiai identifikuoti ir atskirti grūdus, kilusius iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
Tuo metu Nacionalinio susivienijimo frakcijos narys Artūras Butanas pranešė, kad jo partija parengė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis siekiama visiškai uždrausti Rusijos grūdų tranzitą per Latvijos uostus ir infrastruktūrą. Jis pabrėžė, kad tarifų didinimo tikslas turėtų būti ne papildomos pajamos, o ekonominis tranzito nenaudingumas.
Ekonomikos ministras Viktoras Valainis pažymėjo, kad sprendimais dėl grūdų pirmiausia turi būti ginami Latvijos ūkininkų interesai, užtikrinant jiems galimybę naudotis uostų ir transporto infrastruktūra eksportui palankiausiu laiku.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Rusijos grūdų eksportuotojai dėl Ukrainos atakų prieš laivus ir uostų infrastruktūrą pradėjo nukreipti grūdų siuntas iš Juodosios ir Azovo jūrų į Baltijos jūrą.
Per praėjusį eksporto sezoną – nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio – Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų, o tai sudarė 90 proc. viso jos eksporto. Per Rusijos Baltijos jūros uostus buvo išsiųstas tik 1 mln. tonų.
Tačiau, pasak agentūros „Reuters“ cituojamų šaltinių, nuo naujojo sezono pradžios iki 2026 metų rugpjūčio vidurio grūdų gabenimo į Rusijos Baltijos jūros uostus paklausa jau pasiekė 5 mln. tonų.
Be to, Rusijos eksportuotojai vis dažniau žvalgosi į Baltijos valstybių, visų pirma Latvijos uostus, ir spėjama, kad siuntų apimtys rugsėjį smarkiai padidės.
Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų buvo sunaikinta daugiau nei 80 proc. Rusijos grūdų eksporto pajėgumų. Ekspertų skaičiavimais, rugpjūtį kviečių eksportas sudarė vos 1,9 milijono tonų ir buvo mažiausias per pastaruosius 16 metų.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-07
Mažeika: visos Baltijos šalys turi tikrinti iš Rusijos, Baltarusijos gabenamų grūdų kilmę
Lietuvai norint užkirsti kelią galimam okupuotose Ukrainos teritorijose pagrobtų grūdų tranzitui per šalį, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, jog tai svarbu daryti visoms Baltijos šalims. Todėl Vilnius siūlys kaimynėms taip pat tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmę. Latvija teigia jau pradėjusi grūdų patikrą.
„Į procesą labai stipriai įsijungė Latvijos vyriausybė. Nesinorėtų tikėti, kad tai susiję ne tik su rinkiminiu laikotarpiu, norėtųsi tikėti, kad bus visada ta tvarka. Mes mėnesio gale turėsime susitikimą ES Ministrų taryboje, kur planuojame su latviais ir estais aptarti šį klausimą, pasiūlysime jiems taikyti metodiką, kurią ir mes taikome“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė K. Mažeika.
„Svarbu, kad tarp kaimynų būtų pasitikėjimas ir grūdai nebūtų tiesiog praleidinėjami į Lietuvą. Yra būdų juos (grūdus – BNS) identifikuoti, mes situaciją atidžiai stebime“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę K. Mažeika BNS yra teigęs, jog Rusija per Latviją gali bandyti įvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų, dalis jų jau yra Latvijoje, o dalį esą gali būti bandoma gabenti ir per Lietuvos uostus deklaruojant juos kaip latviškus ar europietiškus.
Kaip rašė BNS, ministras pirmadienį oficialiai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) prašydamas nedelsiant pradėti visų iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų – ne tik pašarinių, bet ir maistinių – kilmės tyrimus.
„Dabar pasiūlėme (…) tikrinti ir maistinius grūdus, kad būtų įvertinta kilmė ir nekiltų abejonių. Tai pirmiausia yra politiškai svarbi žinia. Žinant situaciją Latvijoje, kur premjero pozicija taip pat pasikeitė į griežtą – tikrinti ir pašarinius, ir maistinius grūdus – mes, Baltijos šalys, šioje vietoje kooperuojamės“, – teigė K. Mažeika.
Pasak ministro, „agresorius bando ieškoti kelių į pasaulį“, o Baltijos jūros uostai tam yra „pakankamai saugi“ alternatyva: „Mes neturime jiems sudaryti tokios galimybės.“
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas praėjusį ketvirtadienį taip pat nurodė atlikti tranzitu per šalies uostus gabenamų grūdų kilmės patikrinimą. Pasak jo, Rusija Ukrainoje pavogtus grūdus sumaišo su rusiškais ir gabena juos per kitų šalių uostus, o šiuo metu spaudimas dėl tranzitinių grūdų krovinių jaučiamas visuose Baltijos šalių uostuose.
K. Mažeikos teigimu, vienas galimų agresoriaus tikslų – sutrikdyti Lietuvos eksportą ir didinti žemdirbių nepasitenkinimą.
„Esminis dalykas, darantis poveikį mūsų žemės ūkio produkcijai, yra tai, kad tie grūdai yra pigesni. Uostas už jų perkrovimą gauna didesnę maržą, todėl juos krauna prioriteto tvarka. Mūsų ūkininkų produkcija stovi sandėliuose, jos negalima išvežti. Žinant, kokie drėgni šie metai, grūdus išlaikyti sunku, vietų trūksta, jie laikomi net aikštelėse ant žemės apdengti“, – aiškino jis.
Kaip rašė BNS, VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijoje tikrins jų kilmę – pasak tarnybos atstovės Aistės Prielgauskaitės, įtariama, kad jų kilmės šalis gali būti Ukraina, o ne Rusija, kaip deklaruojama dokumentuose – tai yra jie gali būti pavogti ir per Kaliningradą atgabenti iš Ukrainos.
Žiniasklaida skelbė, kad Rusijos grūdų eksportuotojai dėl Ukrainos atakų prieš laivus ir uostų infrastruktūrą pradėjo nukreipti grūdų siuntas iš Juodosios ir Azovo jūrų į Baltijos jūrą.
Per praėjusį sezoną – nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio – Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų, o tai sudarė 90 proc. viso jos eksporto. Per Rusijos Baltijos jūros uostus buvo išgabenta tik 1 mln. tonų.
Lietuva Dubline aptars inovacijų ir technologijų prieinamumo ūkiams klausimą
Rugsėjo 8 d. Dubline vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime Lietuva pabrėš, kad naujų technologijų ir inovacijų diegimas galėtų stabilizuoti sudėtingą gyvulininkystės sektoriaus padėtį. Nepakankamas pelningumas ir toliau apsunkina Lietuvos gyvulių augintojų veiklą. Reaguodama į tai, 2026 m. Europos Komisija paskelbė ES Gyvulininkystės strategiją ir Baltymų veiksmų planą, kuriais siekiama stiprinti sektoriaus tvarumą, atsparumą bei patrauklumą pasitelkiant inovatyvias skaitmenines technologijas bei mokslinius tyrimus.
Taip pat skatinama labiau išnaudoti ES užaugintų baltyminių augalų ir pašarų potencialą.
Dubline Lietuva laikysis pozicijos, kad technologijų ir inovacijų diegimas galėtų reikšmingai pagerinti sektoriaus ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę padėtį, tačiau tam būtina užtikrinti praktinį jų pritaikymą ūkiuose, pakankamą finansavimą iš Europos konkurencingumo fondo bei tikslingą ūkininkų konsultavimą ir mokymus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-07
Lietuvoje 2026 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje grūdų rinkoje vyravo augimo tendencijos
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 35 savaitę (08 24–30) 2026 m., palyginti su 34 savaite (08 17–23), didžiausias kainų augimas užfiksuotas rugių segmente. Jų vidutinė supirkimo kaina padidėjo 13,01 proc. ir siekė 156,13 EUR/t. Taip pat padidėjo avižų supirkimo kaina – 7,08 proc. (iki 120,52 EUR/t). Kviečių kaina per savaitę padidėjo 2,90 proc. ir sudarė 204,64 EUR/t, o miežių kaina padidėjo nežymiai – 0,71 proc. (iki 180,88 EUR/t).
Tuo tarpu kvietrugių supirkimo kaina sumažėjo 1,96 proc. ir sudarė 162,68 EUR/t. Rapsų kaina taip pat sumažėjo – 2,07 proc. (iki 502,45 EUR/t).
Vertinant metinius pokyčius, visų pagrindinių grūdų, išskyrus avižas, kainos buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Labiausiai per metus pabrango rugiai – jų kaina padidėjo 30,62 proc. Kviečių kaina buvo 18,71 proc., kvietrugių – 12,08 proc., miežių – 10,88 proc., o rapsų – 8,51 proc. didesnė nei prieš metus. Vienintelės avižos išliko pigesnės nei 2025 m. – jų supirkimo kaina buvo 5,79 proc. mažesnė.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-09-07 Nr.9 (479)
Trečiadienį – tiesioginė transliacija apie paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kviečiame žiūrėti!
Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) tiesioginės transliacijos metu bus kalbama apie paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Smulkių ir vidutinių ūkių plėtra“. Transliaciją kviečiame stebėti nuo 14 val. Temą pristatys ir į žiūrovų klausimus atsakys Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Regionų koordinavimo skyriaus specialistė Toma Eidintaitė.
Transliacijos metu bus pristatyti:
-paramos smulkiems ir vidutiniams ūkininkams galimybės,
-tinkamumo sąlygos
-atrankos kriterijai
-prisiimami įsipareigojimai
-įgyvendinimo taisyklių pakeitimai
-pagrindinės klaidos teikiant paraiškas bei įgyvendinant projektus,
-ir kt.
Transliaciją bus galima stebėti internetu Youtube platformoje, paspaudus šią nuorodą: https://youtube.com/live/FzLWzyeCjtI?feature=share.
Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas. Primename, jog paraiškos pagal priemonę NMA gali būti teikiamos iki spalio 30 d.
