Žemės ūkio naujienos: 2022-09-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kviečiame pranešti apie valdoje naudojamas trąšas
Ūkinių gyvulių laikytojai iki šių metų pabaigos turi atnaujinti informaciją apie praėjusiais metais valdoje naudotas trąšas. Jei bendrojo azoto kiekis dirvoje viršytų nustatytą didžiausią leidžiamą kiekį (170 kg/ha), gali būti nustatomas pažeidimas bei taikomos sankcijos. Ūkinių gyvulių laikytojai į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą įkelti mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ir (ar) sutartis dėl srutų išlaistymo gali iki šių metų pabaigos.
Svarbu neužmiršti pateikti reikalingus dokumentus, kad, skaičiuojant azoto kiekį dirvoje, nepaaiškėtų, jog jis viršija 170 kg/ha.
Jei per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius), taikomos sankcijos, kurios gali siekti 1–5 proc. (pirmą kartą pakartotinai nustačius pažeidimą – iki 15 proc.) išmokų pagal paramos paraišką sumos. Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvūno (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.
Paminėtina, kad sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą taikomos visai paraiškai, todėl ūkininkai, kurie pažeidė reikalavimus, gali netekti reikšmingos išmokų sumos.
Jei azoto kiekis dirvoje viršija maksimalų nustatytą kiekį, sankcijos diferencijuojamos atsižvelgiant į azoto kiekio viršijimą hektare. Išmokos mažinamos:
1 proc., jei į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis buvo viršytas nuo 170 kg/ha iki 190 kg/ha;
3 proc., jei į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis buvo viršytas nuo 190 kg/ha iki 210 kg/ha;
5 proc., jei į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis buvo viršytas daugiau kaip 210 kg/ha.
Primename, jog kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, kurie gauna tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.
Šaltinis: nma.lt, 2022-09-06
Grūdų derliaus žemdirbiai šiemet parduoti neskuba
Šiemet grūdų derlius šiek tiek prastesnis nei pernai, tačiau jo supirkimo kaina – didesnė. Nors tai lengvinanti aplinkybė žemdirbiams, tačiau jie sako šiemet grūdų parduoti neskubantys. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas teigė, jog dėl šių metų grūdų kokybės sudėtinga vykdyti maistinių grūdų kontraktus pardavimui. Aukšta supirkimo kaina kiek palengvina situaciją, tačiau visų kaštų nekompensuoja.
Kai kaina yra aukštesnė nei pernai, sudėtinga vertinti, kad tai geresnė situacija. Natūralu, kad dėl visų aplinkybių, kurių šiais metais susiklostė ir dėl karo Ukrainoje, dar energetiniai kaštai, tai situacija be galo sudėtinga ir neturint kokybės, ta kaina neamortizuos visų kaštų, kurie susidaro auginti šias kultūras“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kižauskas.
Pasak jo, rugsėjo pradžioje kviečių ir rapsų aruodai dažniausiai būdavo tušti, tačiau šiemet perduoti neskubama.
„Šiais metais situacija ypatinga tuo, kad ta kainodara, kuri dėliojasi pasaulinėse, Europos grūdų biržose, ji neskatina parsiduoti, tik priverstiniu atveju, jei skolas susimokėti ar kažką greitai pirkti būtina, tada skubi parduoti, kad gautum pajamas ir susimokėtum už būtinąsias prekes. Grūdų aruodai pilni, kainodara netenkinanti tos grėsmingos situacijos todėl ir pardavimai yra neskubantys“, – teigė jis.
„Kauno grūdų“ vykdomasis direktorius Remigijus Veikalas kalbėjo, kad grūdai sudaro didžiąją dalį miltų savikainos, kurie pabrangę apie 30 procentų. Pasak R. Veikalo, grūdų kaina piką buvo pasiekusi pavasarį ir artimiausius kelis mėnesius turėtų nedidėti.
„Surinktų grūdų kiekis, palyginti su ankstesniais metais yra mažesnis, visada po derliaus apsirūpindavome daugiau žaliava, o dabar tos kainos neskatina ūkininkų parduoti, nėra perteklinio kiekio grūdų. Galime prognozuoti pačiu geriausiu atveju iki Naujų metų, o visi jei tikisi ir laukia brangesnių grūdų, energetikos pigimo irgi neplanuojam, tai kainų augimas gali įvykti po naujų metų. Artimiausiu laikotarpiu kažkokio pokyčio neplanuojam“, – LRT radijui sakė jis.
Kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė kalbėjo, kad žaliavinė grūdų kaina sudaro apie 20 proc. duonos savikainos, o 30 proc. pabrangę miltai – apie 7-10 proc. savikainos, tačiau sunkumų kelia ir pabrangę energetiniai ištekliai.
„Ir elektra ir dujos išaugo, tai visi gamintojai dabar išgyvenimo riboje, o ne pasipelnymo“, – sakė ji.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-09-07
Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus
Nuo rugsėjo 19 d. pradedama mokėti 2022 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Apie 14 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Paramos dydis –15,46 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2022 metus gauti liko tokie patys, kaip ir 2021 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.
Be to, pretendentai į nacionalinę paramą už pieną turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2022 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kaip ir 2021 metais, parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2022 m. sausio–birželio mėnesiais Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės.
Tiems pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu pardavė pieną, tačiau šių metų sausio-birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, parama nebus mokama.
Paramos sumą kiekvienam paramos gavėjui apskaičiuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Patiems pieno gamintojams paraiškų teikti nereikia, nes duomenys bus imami iš registrų.
Paramos mokėjimo taisyklės, patvirtintos 2022 m. rugsėjo 2 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-529.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-07
Kvitai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms: viskas, ką reikia žinoti
Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys gali gauti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, nesudarydami su jas teikiančiais asmenimis darbo sutarčių. Tokia paslaugų teikimo forma įforminama paslaugų kvitu, kurį išrašo šių paslaugų gavėjas. Visą tokių paslaugų sąrašą rasite čia.
Naudojantis šia paslaugų teikimo tvarka, yra ribojamas paslaugų teikimo dienų skaičius, priklausomai nuo to, ar vienam, ar keliems paslaugų gavėjams yra teikiamos paslaugos.Vienam paslaugų gavėjui paslaugų teikėjas turi teisę teikti paslaugas ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus. Jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių. Jei paslaugų gavėjas norėtų gauti paslaugas ilgesnį laiką,nei numatyta Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme, jis turėtų sudaryti darbo sutartį su asmeniu, galinčiu teikti paslaugas.
Kvitų knygeles galima gauti paštu
Paslaugų kvitų knygeles galima įsigyti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC). Paslaugų gavėjas, norėdamas gauti Paslaugų kvitų knygelę, asmeniškai arba per atstovą ŽŪIKVC pateikia pasirašytą prašymą, prie kurio prideda apmokėjimo įrodymo dokumento kopiją.
Paslaugų kvitų knygelė gali būti siunčiama paprastu arba pirmenybiniu registruotu laišku prašyme nurodytu korespondencijos adresu arba išduota tiesiogiai atvykus į ŽŪIKVC.
Paslaugas gali teikti ir registruoti bedarbiai
Užimtumo tarnyboje bedarbiais užsiregistravę asmenys, pradėję teikti paslaugas pagal kvitus, bedarbio statuso ir gaunamų pašalpų nepraranda. Skaičiuojant piniginę socialinę paramą, į gaunamų pajamų sumą įskaitoma tik ta iš paslaugų teikimo gauta pajamų dalis, kuri viršija 1750 Eur per einamuosius kalendorinius metus.
Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos paslaugų teikėjo pajamos, gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, jeigu jos per mokestinį laikotarpį neviršijo 1750 Eur. Suma, viršijanti 1750 Eur per mokestinį laikotarpį, apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Šiuo atveju pajamas apskaičiuoja, deklaruoja ir pajamų mokestį sumoka pats paslaugų teikėjas.
Kaip pildyti paslaugų kvitą?
Paslaugų kvitą pildo jų gavėjas prieš paslaugų teikėjui pradedant teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas. Pirmiausia į paslaugų kvitą įrašomi pirminiai duomenys: paslaugų teikimo data, paslaugų pogrupio kodas ir (ar) pavadinimas, matavimo vienetas, įkainis, atlygio mokėjimo būdas, mokėjimo data ar terminas. Antrasis išplėštas paslaugų kvito egzempliorius įteikiamas paslaugų teikėjui, o pirmasis egzempliorius lieka paslaugų kvito knygelėje.
Paslaugų kvitas išrašomas kiekvieną jų teikimo dieną arba, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, išrašomas vienas kvitas numatytam terminui, tačiau ne ilgesniam kaip kalendorinė savaitė.
Kai paslaugos baigiamos teikti, iš dalies užpildytas paslaugų kvitas grąžinamas paslaugų gavėjui. Tuomet jis užpildo likusią neužpildytą abiejų paslaugų kvito egzempliorių dalį. Užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių paslaugų gavėjas grąžina paslaugų teikėjui.
PSD įmokas moka paslaugų gavėjas
Paslaugų gavėjai už paslaugų teikėjus moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – 6,98 proc. nuo per mėnesį kiekvienam paslaugas teikusiam asmeniui apskaičiuoto atlygio sumos. PSD įmoką privaloma mokėti nepaisant to, kad paslaugų teikėjas tą mėnesį jau yra draustas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-06
Ūkininko pareiga – sutvarkyti sklypą
„Bangos“ skaitytojas skundėsi, kad šalia jo sodybos žemės sklypą nuomojantis ūkininkas nesistengia šį sutvarkyti, nes tai esą ne jo nuosavybė. Betgi tinkamai prižiūrėti – jo pareiga, priešingu atveju gali būti pritaikytos sankcijos. „Bangos“ redakcija sulaukė skaitytojo skundo, jog šalia jo sodybos žemės sklypą išnuomojantis ūkininkas ties šios riba tinkamai nesitvarko: nenupjauna styrančių piktžolių, nenukulia – prie sodybos tvoros lieka netvarkingas rėžis, kuris gadina ne tik sodybos aplinkos vaizdą , bet ir nuotaiką. Pareikalavus tinkamai sutvarkyti, ūkininkas atšauna, kad tai esą ne jo nuosavybė, jis tik esąs nuomininkas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė „Bangą“ patikino, jei ūkininkas nuomojasi žemės sklypą, vadinasi, yra pasirašęs žemės nuomos ar panaudos sutartį su jo savininku. „Sutartimi jis leidžia naudotis nuosava žeme, o nuomininkas prisiima visas pareigas prižiūrėti žemę, naudoti ją pagal paskirtį. Jeigu sklypo šeimininkas žinomas, interesantas gali jį informuoti, kad nuomininkas netinkamai jį prižiūri – savininkas jį įpareigotų prižiūrėti. Jei ūkininkas deklaruoja pasėlius, vadinasi, gauna išmokas, kontrolę vykdo Nacionalinė mokėjimo agentūra. Taigi galima ją informuoti – atsižvelgdama į tai NMA atliks patikrą ir, jei nustatys pažeidimus, pritaikys sankcijas“, – teigė A. Latakienė.
Pienininkus pasiekė nemalonios žinios: perdirbėjai iš jų pieną supirks už mažesnę kainą. Ūkininkai pakraupę: esą ir taip nelengva išsilaikyti, o sumažėjus pajamoms, gali tekti naikinti ūkius, praneša LNK žinios.
Mažųjų pieno ūkių galą pranašauja ir specialistai. Tačiau pieno perdirbėjai ramina: panaši situacija visoje Europoje ir esą ūkininkams labai neskaudės. Visą gyvenimą ūkininkaujanti Laima „užgyveno“ 120 karvių. Dabar tai šeimos verslas, kuriame jie sukasi kartu su vyru ir sūnumi. „Mūsų kelyje buvo visko. Taip pat ir labai mažų kainų. Tačiau dabar ūkis išgyvena sunkius laikus, o mus pasiekė žinia apie mažinamas kainas. Apie tai iš anksto nebuvome informuoti, nes mėnesį perdirbėjai su mumis nebendravo“, – sako Laima.
Pieno perdirbėjų laiškai jau pasklido feisbuko platybėse. Kainas keičia visi didieji supirkėjai. „Dabar, kai toks momentas, kai žmonės dėl kylančių kainų ant išprotėjimo ribos, gauname tokį pranešimą. Tikrąja to žodžio prasme, smegenys sprogo“, – emocingai aiškina Renata Vilimienė, Vidutinių pieno ūkių asociacijos narė. Specialistai nesistebi. Anot jų pieno gamintojai, ypatingai mažieji ūkiai, iš kurių žaliava buvo perkama pigiau nei savikaina. „Mažiesiems ūkiams nėra ko laukti, gero nebus. Jie pagerėjimo ir nesulauks. Stambieji gyvena visai neblogai“, – analizuoja Arūnas Vizickas, „Pricer LT“ vadovas.
R. Vilimienė sako, kad ūkininkai susigūžė ir laukia, bes baisu galvoti apie ateitį. Ūkininkai įsitikinę, kad kylant perdirbimo savikainai, įmonės papildomas sąnaudas tiesiog perkelia ant jų pečių. „Kylančios energetinių išteklių kainos veikia tiek įmones, tiek ir žemdirbius. Tačiau tai nėra pagrindinė priežastis, dėl ko keičiasi kainos. Vasaros pradžioje padėti pradėjo prastėti ir paklausa menksta“, – aiškina Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Tačiau kainas stebintys specialistai sako, kad nuo per infliacinį laikotarpį būtent pieno produktai brango labiausiai, o tai neišvengiamai mažina paklausą. Žmonės vis mažiau vartoja. Vidutinė pieno kaina Lietuvoje viršijo ES vidurkį. D. Trumpa sako, kad kol kas mažinimas nedidelis, kelių procentų. Tačiau jei padėtis nesikeis, pienininkai žada protestuoti.
