Žemės ūkio naujienos: 2022-01-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Atnaujinta informacija apie žemės ir maisto ūkio raidą 2004-2020 m.
Žemės ūkio ministerija atnaujino informaciją apie tai, kaip 2004-2020 m. keitėsi Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektorius bei kokias pozicijas užimame tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Informaciją apie žemės ir maisto ūkį 2004-2020 m. galite rasti čia. Informaciją apie Lietuvos ir ES šalių rodiklius galite rasti čia
Šiame leidinyje susisteminti duomenys apie bendruosius žemės ūkio rodiklius, augalininkystės, gyvulininkystės sektorių pokyčius, 2016 m. žemės ūkio struktūros tyrimo rezultatai, maisto pramonės struktūra ir jos pokyčiai bei pagrindiniai šalies ekonominės ir socialinės raidos rodikliai.
Informaciją apie Lietuvos ir ES šalių rodiklius. Šiame leidinyje pateikiama informacija apie bendrąją pridėtinę vertę žemės ir maisto ūkyje, darbo našumo ir dirbančiųjų pokyčius, taip pat duomenys apie ūkių struktūrą ir žemės naudojimą, ekologinius, daržoves auginančius, sodininkystės bei uogininkystės ūkius.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-03
Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą
Žemės ūkio ministerija paskutinę metų dieną Europos Komisijai pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kuriame numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. eurų Europos paramą žemės ūkiui, taip pat numatyti tikslai ir ūkininkų įsipareigojimai.
„Strateginį planą Europos Komisijai teikiame laiku, po ilgų konsultacijų su socialiniais partneriais, sprendimų priėmėjais, mokslininkais. Dar turėsime keletą galimybių prie šio plano tobulinimo grįžti, kai Komisija pateiks savo pastabas, ir nenorime atsidurti paskutiniai tarp tų šalių, kuriems būtų užkrauti didžiausi įsipareigojimai“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą Europos Komisija turi suderinti ir patvirtinti iki šių metų pabaigos. Šių metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės.
Strateginiame plane numatyti tiesioginių išmokų ribojimai – 100 000 eurų lubos, o didesnės nei 60 000 eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., tačiau galima išskaičiuoti darbo užmokestį.
Perskirstymo išmoka, kuri skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams labiau paremti, bus mokama už pirmuosius 50 hektarų ir ne didesniems nei 500 ha ūkiams. Ji sudarys reikšmingus 20 proc. tiesioginių išmokų voko.
Jaunuosius ūkininkus pasieks beveik dvigubai didesnė parama, negu ankstesniu finansiniu laikotarpiu. Didėja ir parama jų įsikūrimui, siūlomos finansinės inžinerijos priemonės.
Žemės ūkio ministerija neatsisako tikslo, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų 13 proc. visų naudmenų, palyginti su 8 proc. dabar. Dėl to parama ekologiniam ūkininkavimui išauga daugiau nei dvigubai.
Susietoji parama, skirta labiausiai ekonomiškai jautriems sektoriams, labiausiai didėja pienininkystės, galvijininkystės bei daržovių sektoriams. Siekdama išlaikyti vidutinių pieno ūkių gyvybingumą, o smulkius ūkius paskatinti plėstis iki rentabilaus dydžio, ministerija pasiūlė diferencijuotas išmokas pagal karvių bandos dydį.
Strateginiame plane bent ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų – skiriama agroaplinkosaugai. Atsiranda nauja ekoschemų sistema. Taikydami aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus, ūkininkai gaus papildomas išmokas. Ekoschemos nėra privalomos, o laisvai pasirenkamos. Lietuva ūkininkams siūlo penkias ekoschemas.
„Iki šiol buvo daug deklaracijų dėl paramos smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jaunimui, ekologijai. Šiame plane vietoje deklaracijų – realūs veiksmai ir lėšos tam, apie ką iki šiol buvo daug kalbama ir mažai daroma“, – sako K. Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-03
Kviečiame norinčius prisijungti prie kokybės sistemų dalyvių kreiptis dėl paramos
2022 m. sausio 3 d. prasideda paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paraiškos renkamos iki 2022 m. gruodžio 30 d. Priemonės tikslas – didinti pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų konkurencingumą, skatinant integruotis į maisto tiekimo grandinę ir vietinių rinkų plėtrą. Šiam paraiškų rinkimui skirta 306 664 Eur paramos lėšų.
Paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniai paramos administravimo skyriai, kurių adresai nurodyti internetinėje svetainėje. Paramos paraiška ir (arba) dokumentai turi būti pateikti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos.
Kas gali teikti paraiškas?
Parama teikiama žemės ūkio veiklos subjektams, auginantiems ir (arba) gaminantiems ir teikiantiems rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravusiems žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai) bei dalyvaujantiems vienoje iš šių kokybės sistemų:
ekologiškų produktų gamybos sistemoje;
ES pripažintų produktų gamybos sistemoje;
nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų (NKP) kokybės sistemoje.
Remiama veikla
Pagal priemonę remiamos šios veiklos:
kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas ir jų gamybos kontrolė;
įsitraukimo į kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą išlaidos;
metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.
Parama pagal priemonę teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus iš eilės pirmą kartą įsijungiantiems į vieną ar kelias kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba tiems, kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų arba Garantuotų tradicinių gaminių registre, gamintojų sąraše. Ilgiausia penkerių metų paramos trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.
Kokia galima paramos suma?
Didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus:
ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur,
ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2 776 Eur,
NKP kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur.
Atrankos kriterijai
Paraiškų atrankos kriterijai:
Jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartine verte, yra:
iki 8 000 Eur įskaitytinai – suteikiama 50 balų;
didesni kaip 8 000 Eur – 30 balų.
Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo ar asociacijos narys – suteikiama 30 balų.
Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros interneto svetainėje https://www.litfood.lt nurodytas ir patvirtintas mokymų programas, susijusias su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP kokybės sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas tai patvirtinantis rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas) – suteikiama 20 balų.
Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas ir paramos paraiškų pirmumo eilė sudaroma Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Šaltinis: nma.lt, 2022-01-03
Patikslintos vandenviečių apsaugos zonos: ūkinei veiklai – palankesnės sąlygos
Atsižvelgus į besikeičiančią žemėnaudą, gyvenamųjų ir pramoninių teritorijų plėtrą, Aplinkos ministerija siūlo mažinti kai kurių vandenviečių apsaugos zonas. Taip siekiama sudaryti palankias sąlygas gyventojams ir įmonėms saugiai eksploatuoti požeminius vandens išteklius ir kartu vykdyti ūkinę veiklą.
Šiuos pakeitimus numato patikslintas Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašas.
„Vandenviečių apsaugos zonų dydisnėra pagrindinis veiksnys požeminio vandens ištekliams nuo galimos taršos apsaugoti. Svarbiausia, kad gręžinys būtų įrengtas pagal taisykles, o apsaugos zonoje būtų laikomasi nustatytų reikalavimų. Turime ieškoti pusiausvyros tarp naudojamų požeminio vandens išteklių efektyvesnės apsaugos ir augančios urbanizacijos, sudarant palankesnes sąlygas naudoti vandenį ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Pakeitus minėtąją tvarką, bus patikslinta, kokiais atvejais ir kokios turi būti nustatytos vandenvietės apsaugos zonos (VAZ). Pažymėtina, kad priklausomai nuo vandenvietės grupės, požeminio vandens naudojimo paskirties ir išgaunamo kiekio, VAZ gali būti sudaryta iš trijų apsaugos juostų.
Pavyzdžiui, siūloma, kad mažoms vandenvietėms, kai išgaunama iki 10 kub. m per parą požeminio vandens, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas geriamojo vandens tiekimui, būtų nustatoma tik VAZ pirmoji juosta, kurios dydis priklauso nuo vandenvietės grupės.
Taip pat įtvirtinta, kad VAZ aplink individualiai apsirūpinančiųjų geriamuoju vandeniu požeminio vandens vandenvietes būtų 3 metrai, vietoje buvusių 5 metrų.
Įvertinus VAZ draudžiamas veiklas, nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, siūloma numatyti, kad VAZ pirmoji ir antroji juostos, VAZ 3-iosios juostos 3a ir 3b sektoriai būtų nustatomi tik tuose žemės plotuose, kuriuose išduoti leidimai naudoti angliavandenilių išteklius (daugiausia – vakarinėje Lietuvos dalyje).
Šis ir kiti patikslinimai siūlomi atsižvelgus ir į jau pakeistus teisės aktus, susijusius su VAZ juostų derinimu ir nustatymu.
Daugiau informacijos apie apsaugos zonoms nustatytus reikalavimus rasite Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Su patvirtintais Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimais galima susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-03
Pavojuje viena iš pelningiausių lietuviškų kultūrų – kuo pakeisti neturime
Viena iš pelningiausių kultūrų, kurios auginamos Lietuvoje – rapsai. Tačiau tai vadinamasis techninis augalas, kurio populiarumas nulemtas ne rinkos, bet politinių sprendimų. Rapsai daugiausia naudojami biodegalų gamybai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali nutikti taip, kad to bus atsisakyta. Šiandien lietuviško rapso perspektyvas temdo ir tai, kad vietinėje rinkoje juos stumia įvežtinis biopriedas – palmių aliejus, kuriuos skiedžiamas dyzelinas.
Taip nutiko ne dėl konkurencijos, bet dėl tų pačių politinių sprendimų. Palmių aliejus laikomas atlieka, neturinti CO2 emisijos ir dėl to kur kas pigesnis nei rapsų aliejus. Statistikos departamento duomenimis, šiemet rapsų kūlėme apie milijoną tonų, pernai kiek mažiau, 2019 m., kai buvo nederlius, 657 tūkst. t. „Rapsų srityje matome ypatingus pokyčius. Prieš 10 metų jų auginimas ir biodegalų iš jų gaminimas buvo skatinimas.
Plotai padidėjo keletą kartų, pastatėme perdirbimo įmonę, tačiau prieš penkerius metus politika pasikeitė, nes maistas paverčiamas kuru ir reikia ieškoti kitų sričių, iš ko galima gaminti biodegalus. Be to, pats dyzelinas dabar blogis, kurio vartojimą reikia mažinti“, – analizuoja Albertas Gapšys, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto ekspertas, ir pastebi, kad keičiasi ir patys vartotojai – daugėja elektromobilių, kas taip pat mažins iškastinio kuro paklausą.
Žemės ūkio ministerijos vertinimu, rapsų sektorius yra labai svarbus. Lietuvoje vidutiniškai per metus grūdų ir rapsų derlius siekia 8 mln. tonų. Didžioji dalis (apie 5 mln. tonų) yra eksportuojama. Lietuvoje perdirbama 1,6 mln. tonų grūdų ir rapsų, iš kurių trečdalį sudaro biodegalų gamyba – 0,42 mln. tonų. Didžiąją biodegalų gamybos dalį, siekiančią apie 0,33 mln. tonų, užima rapsų perdirbimas. Žaliavos perdirbimas kuria kur kas didesnę pridėtinę vertę negu tiesiog eksportas ir Žemės ūkio ministerijos strategija – palaikyti ir skatinti perdirbimą.
Paklausa kris
A. Gapšys prognozuoja, kad rapsų plotai mažės, nes per keletą metų kris paklausa. Reikia galvoti apie naujas kultūras, kurios galėtų pakeisti biodegalams skirtą kultūrą. „Kol kas biodyzelinas, kuris gaminamas iš rapsų, išlieka kaip viena iš alternatyvų. Net ir žaliajame kurse kalbama apie biodegalus, jie įtvirtinami ir teisės aktuose. Kalbant apie tolimesnę ateitį, gali būti įvairių scenarijų. Jei maistas brangs ir jo truks, gali atsitikti, kad viskas keisis ir iš rapsų nebegamins biodegalų“, – sako Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
A. Gapšys prognozuoja, kad kitos tradicinės kultūros, pavyzdžiui, kviečiai, rapsų nepakeis, nes jų ir taip auginame 5-6 kartus daugiau nei mums reikia ir išvežame kaip žaliavą. Pridėtinė vertė kuriama menka, nes savo šalyje jų neperdirbame, o tiesiog parduodame biržoje. „Kviečių auginimą galima skatinti, tačiau reikia naujų idėjų. Žaliavos eksportas nieko neduoda. Pavyzdžiui, juos galėtume šerti kiaulėms ir parduoti mėsą, tačiau mes kiaulių auginame vis mažiau“, – siūlo A. Gapšys ir pastebi, kad mes eksportuojame 70 proc. grūdų, ES vidurkis 20-30 proc.
Pasak eksperto, daržovės ar sodai nebus tokia masinė kultūra, kaip javai. Be to, mūsų klimatas toks, kad negausime 2-3 daržovių derlius ir savikaina nekonkuruosime su Pietų šalimis. Kalbant apie sodus, šalia lenkai, kurie pagrindiniai ES obuoliai augintojų ir eksportuoja milžiniškus kiekius. Mums eksportuoti savo obuolius sudėtinga. Tiek, kad patys apsirūpiname vaisiais. Pas mus dabar į ūkį kaip verslą žiūri ir iš to gyvena tik keletas ar keliolika tūkstančių ūkių iš daugiau nei šimto tūkstančio visų ūkių. A. Gapšio siūloma kultūra, kuri galėtų tapti masine, tai pluoštinės kanapės.
Žada didinti paklausą – išstumti palmių aliejų
Žemės ūkio ministerija mato kitą kelią – galimybę išstumti palmių aliejų ir jį pakeisti Lietuvoje gaminamais biopriedais. Žemės ūkio ministerija savo komentare rašo, kad šiuo metu siekia apsaugoti Lietuvos energetinį sektorių nuo Palmių riebalų rūgščių distiliato (PFAD) invazijos Lietuvos rinkoje. PFAD yra šalutinis gamybos produktas ir ES yra laikomas pašarų ingredientu. Pastaruoju metu PFAD dėl ekonominės vertės labiau apsimoka naudoti biodegalų gamybai.
Kadangi PFAD traktuojamas kaip atlieka, jo gamybai teoriškai sutaupoma CO2 ir nereikia įrodyti, kad PFAD yra pagaminamas tvariai. Tokiu būdu degalų importuotojai ir prekiautojai deklaruoja biodegalus pagamintus iš PFAD su dideliais deklaruojamais CO2 sutaupymais. Ir tuo jie įgyja didelį pranašumą prieš biodegalus, pagamintus iš rapsų. Skaičiuojama, kad dėl PFAD invazijos Lietuvos žemės ūkis per metus negautų 24,1 mln. eurų pajamų, o vietinėms biodegalų įmonėms tiesioginė žala siektų 1,7 mln. eurų.
Be to, Lietuvoje nesant poreikio perdirbti rapsus/spausti rapsų aliejų, kurio metu susidaro rapsų išspaudos, skirtos pašarams, kiltų pašarų kainos, kadangi mažėtų rapsų išspaudų pasiūla. Tai lemtų gyvulininkystės rinkos iškraipymą ir konkurencijos apsunkinimą, kadangi dėl brangstančių pašarų, didėtų produkto savikaina. 2021 m. pavasarį priimtame Alternatyvių degalų įstatyme numatyta kad nuo 2024 m. palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudos keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais. Tačiau biodegalams ir toliau galima naudoti sertifikuotą palmių aliejų bei palmių aliejaus rūgšties distiliatą (PFAD).
Skirtingai nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje PFAD šiuo metu nėra pripažįstamas I kartos biodegalais. PFAD pripažinus „atlieka“ degalų prekiautojams atsirastų motyvacija pakeisti iš rapsų gaminamus biodegalus į PFAD ir taip deklaruoti aukštus CO2 sutaupymus. Tai kai kurios šalies degalinės jau daro. Todėl siūloma PFAD traktuoti kaip žaliavą 1-mos kartos biodegalams, pagamintiems iš maistinių ir pašarinių augalų, nes tai yra palmių aliejaus šalutinis produktas, kuris patenka į ES pašarinių žaliavų katalogą ir nėra atlieka arba liekana.
Atitinkamai siūlom apkeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Tokiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui pritarė Seimo Kaimo reikalų, Ekonomikos, Aplinkos komitetai.
