Žemės ūkio naujienos: 2021-11-03

Vilkyškiuose esančioje pieno perdirbimo įmonėje šiuo metu dirba daugiau robotai, negu žmonės. Nuo vaizdo, kaip įrengimai pakuoja sūrius, kurie keliaus į kitą patalpą ir bus brandinami ten, sunku atitraukti akis – puikiai sustyguotam procesui žmogaus rankų praktiškai nereikia.

Vis dėlto visoje „Vilvi“ grupėje, kuriai ir priklauso „Vilkyškių pieninė“, dirba apie 860 darbuotojų, Vilkyškiuose – apie 200. Tad nėra taip, kad darbuotojus visiškai pakeitė įranga. Vietinių žmonių, kaip sako įmonės vadovai, nedaug, daugiau atvažiuoja iš Pagėgių, Tauragės, Jurbarko Pats „Vilvi“ pavadinimas, kaip sako įmonių grupės vadovas Gintaras Bertašius, dar gana naujas – Lietuvoje jis pasklido tik šiemet, bet eksporto rinkose jau žinomas seniau.

„Mes eksportuojame šiais metais daugiau nei 80 proc. produkcijos į daugiau nei 60 pasaulio šalių. „Vilkyškių pieninės“ pavadinimas, kad ir kaip būtų malonus, bet eksporto rinkose sunkiai ištaria Vilkyškės“, – pavadinimo pokyčius paaiškino direktorius.

Nuo kino iki pieno

Pats G.Bertašius yra kilęs iš Vilkyškių, tačiau jo profesinė veikla prasidėjo visai ne nuo pienininkystės – jis tuometiniame Leningrade studijavo Kino inžinerijos institute. Grįžęs dirbo įrengiant naujus kino teatrus, vėliau vadovavo Šilutės kino direkcijai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atėjo ir minčių apie verslą.

„Kodėl čia? Tai buvo keli esminiai dalykai. Pirmoji sąlyga buvo ta, kad Vilkyškiuose stovėjo pieninės pastatai, kur įmonė neveikė jau apie 15 metų, jokios įrangos. Antras momentas – išeivis iš Vilkyškių, vokietis Manfredas Vigrecas, dabar jau miręs, sakė norintis kažką duoti savo miesteliui. Ir jis davė mums informacijos, kur galime nusipirkti padėvėtos įrangos.

Ir trečias dalykas yra apie tai, kad maisto reikia visada. Mes, keletas bendraminčių, atėjome į tą avantiūrą, net nežinojau, kas ta pieno pramonė. Tiesa, iš mūsų vienas buvo pienininkas. Ir pradėjome verslą. Šiandien tai ir man pačiam šypseną kelia. Bet kažką padarėme. Tuo ir skiriamės nuo kitų įmonių, kad visi kažką turėjo – privatizavo veikiančias įmones, turėjo istorijas. Mūsų istorija buvo neveikianti. Taip, čia pienas perdirbtas nuo 1934 metų, bet likusi buvo tik aura. Nė vieno įrengimo nebuvo, langai išdaužyti“, – prisiminimais apie įmonės pradžią dalijosi G.Bertašius.

„Filmą“, kurį jis sukūrė Vilkyškiuose, G.Bertašius sako pavadintų tiesiog gyvenimu – ne drama ar melodrama. Tačiau jis neslepia, kad aistrą savo darbui jis tebejaučia. „Čia yra aistra. Man asmeniškai tas darbas yra aistra. Visada yra galimybių išeiti, kažkas kitas gali dirbti, gali paplūdimy gulėti. Bet aš turiu aistrą daryti, man būtent šitas darbas patinka, nes čia daug kūrybinio darbo. Ir mano darbinėje karjeroje visų idėjų turbūt neis įgyvendinti, reikia atsirinkti ir skaičiuoti, ką dar per kokį desetką metų dar gali padaryti“, – kalbėjo G.Bertašius.

Įsigijo dėl specifinių produktų

Per tuos tris dešimtmečius įmonių grupė jau įgyvendino daugybę idėjų, gerokai išaugo ir dabar be įmonės Vilkyškiuose, turi dar dvi Tauragėje, vieną Kelmėje ir įsigytą nedidelę įmonę Latvijoje, Bauskėje. Plėtra Latvijoje, anot direktoriaus, buvo planuojama jau kelerius metus. „Yra dvi kryptys – viena susieta su mūsų nauja gamykla Tauragėje, mes dalį žaliavos naujai gamyklai perkame Latvijoje ir Estijoje. Tai išrūgos, kurias skaidome į du produktus – baltymus ir angliavandenius. Išrūginiai baltymai daugiausia naudojami sporto papildams, o angliavandeniai maistui ir pašarams.

Tad įsigytas išrūgas Latvijoje ir Estijoje užvežame į Bauskę ir ten išskaidome į dvi dalis. Kitaip sakant, savo išrūgas, kurias turime po sūrių Vilkyškiuose, Tauragėje, galime skaidyti vietoje. O kitas išskaidome ten“, – apie vieną iš priežasčių, kodėl buvo įsigyta bendrovė Latvijoje, pasakojo G.Bertašius.

Be to, šioje įmonėje gaminamas išskirtinis produktas, kuris dedamas į kūdikių maistą, kad jie jį lengviau įsisavintų. Progresyvios kompanijos, kaip sako G.Bertašius, šio produkto į kūdikių maistą deda net apie 5 proc.

„Žmonės visada nori valgyti“

Paklaustas apie pandemiją, G.Bertašius nesistengė tvirtinti, kad tai buvo itin sunkus metas bendrovei: „Mūsų istorija prasidėjo nuo vienos filosofinės minties, visus 29 metus (tiek bus pavasarį) lydėjo toks paprastas dalykas – žmonės visada nori valgyti. Gali neturėti batų, kelnių, bet maistas būtinas. Taip, buvo sunkumų. Mūsų partneriai kurį laiką nepirko, nežinojo, kas čia bus, kaip visi nežinojome, dabar jau aišku, kokios bus pasekmės. Bet prisiminus praeitus metus, buvo sudėtingas balandis, kai įsibėgėjo karantinas. Kovą dar visi vykdė įsipareigojimus, o balandį visiškai nežinojome, kiek parduosime ir t.t. Bet labai greitai susitvarkė, nors kainų korekcijos buvo, nors rudenį jos ir atsistatė.“

Paklaustas apie ateitį, G.Bertašius neslėpė idėjų ir minčių turįs daug, tik juokiasi – „ar užteks laiko šiame gyvenime tai padaryti“. O surimtėjęs prabyla apie 5-7 metų perspektyvą, ką ketinama įgyvendinti. Ir tai esą nebūsianti nauja įranga, kaip kokį nors produktą pagaminti ar išfasuoti, bet pokytis iš esmės. „Mes kalbame apie naujas technologijas – pieną galime vis giliau perdirbti, nes pienas turi be galo daug įvairiausių sudedamųjų dalių. Tarkim, baltymas – tai amino rūgštys. Jeigu kalbėtume apie išrūginį baltymą, jame yra visos amino rūgštys. Kodėl tas baltymas toks įdomus? Jeigu imtume kazeino baltymą, tarkim, varškę valgome, tai mūsų organizmas 7-9 valandas jį skaido.

O kodėl sportininkai naudoja baltymą iš išrūgų? Išeikvojus energiją, ją reikia labai greitai atstatyti, tai išrūginius baltymus organizmas įsisavina per tris valandas. Dėl to išgėrus tokio baltyminio kokteilio, tai veikia“, – apie ateities produktus kalbėjo G.Bertašius.

Ateitis – aukštosios technologijos

Jau kelerius įmonių grupė vykdo projektą su LSMU ir tikimasi pradėti gaminti papildą pagyvenusiems žmonėms, padėsiantį organizmui atsistatyti po operacijų ir palaikyti normalią funkciją. „Mes einame į tokias sritis. Pienas turi labai daug dalių. Kažką skaidyti, papildomai padaryti. Tai yra ne tik įdomu, bet ir sukuria kompanijai didesnę pridėtinę vertę“, – teigė G.Bertašius. Jis sako, kad jo vadovaujama įmonių grupė konkuruoja globaliame pasaulyje, tad norint būti konkurencingais reikia iš pieno litro, kilogramo ar tonos gaminti kuo daugiau įvairesnių produktų ir gauti daugiau pajamų.

Esą tuomet įmonė pajėgs mokėti konkurencingą supirkimo kainą už pieną žemdirbiams, gerus atlyginimus darbuotojams, kurie vien šiemet 14,5 proc. „Kad visa tai galėtume, yra tik vienas kelias – tai įdomus, gilūs, aukštos pridėtinės vertės produktai ir automatizacija. Mūsų naujajame fabrike Tauragėje per dieną perdirbama 1200 tonų išrūgų, o dirba tik 30 žmonių, viskas automatizuota“, – pasakojo G.Bertašius.

Produktų kainos augs

O kaip su žaliava? Ar užtenka pieno? G.Bertašius sako, kad didžiąją dalį (70 proc.) pieno jo vadovaujama įmonių grupė perka iš Lietuvos ūkininkų ir bendrovių, dar dalį iš Latvijos ir šiek tiek iš Lenkijos. Kainos, kurios mokamos šiuo metu žemdirbiams, anot direktoriaus, „istoriškai aukštos”, tačiau esą tai nereiškia, kad žemdirbiai jomis patenkinti – kaip šypteli, pasaulinė tendencija yra jiems skųstis tuo.

„Pieno mums pakanka, atitinka mūsų pajėgumus – dirbame maksimaliai“, – užtikrino G.Bertašius. Jo teigimu, Lietuvos rinka dar nepajuto pieno produktų kainų augimo, tačiau tai turėtų įvykti. Kol kas esą staigų supirkimo kainų ir kitų kaštų augimą kompensuoja patys gamintojai ir iš dalies prekybos tinklai. Tačiau eksporto rinkose produkcijos kainos jau gerokai didesnės.

Šaltinis: 15min.lt, Violeta Grigaliūnaitė, 2021-10-30

„Taip pat reikėtų paminėti ir prieinamą bei lankstų finansavimą, kuris šiame segmente yra labai aktualus, turint galvoje šiuolaikinės žemės ūkio technikos ir technologijų kainas. Mano vertinimu, Lietuvoje ši rinka ir toliau augs sparčiausiai ne tik todėl, kad mūsų šalyje dirbamos žemės yra tiek pat, kiek Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, bet ir dėl to, kad Lietuvoje vidutinis ūkis išlieka gerokai mažesnis.

Kaimynų rinka konsolidavosi anksčiau, todėl tenykščiai ūkiai anksčiau pradėjo žemės ūkio technikos atnaujinimo ir tobulinimo procesus. Lietuvos ūkininkai, tam tikra prasme, vejasi ir daro tai labai sparčiai“, – sakė „Luminor lizingas“ vadovė Žydrūnė Samuolienė. Modernūs traktoriai ir kombainai yra itin imlūs technologijoms įrenginiai, todėl nieko keisto, kad moderniausia technika gali kainuoti ne vieną šimtą tūkstančių eurų (įvairiuose TOP sąrašuose galima rasti 0,5 milijono eurų kainuojančių traktorių ar kombainą už 700 tūkst. eurų), todėl vidutinė finansuojama suma nuosekliai auga visose trijose šalyse.

„Tiesa, esama ir skirtumų – tradiciškai, didžiausia vidutinė finansavimo suma tiek traktorių, tiek kombainų kategorijoje fiksuojama Latvijoje, o mažiausia Lietuvoje. Be to, estai pasirašo vidutiniškai trumpiausio finansavimo termino sutartis, o latviai – ilgiausio. Tačiau ir Lietuvoje didelio populiarumo susilaukė prailgintas finansavimo laikotarpis – traktoriams iki 7, kombainams iki 10 metų.

Be to, Lietuvoje ūkininkai dažnai perka ir traktorių, ir prikabinamus padargus iškart, o Latvijoje ir Estijoje plūgai ar sėjamosios perkami atskirai. Kad ir kaip būtų, visose šalyse po truputį ilgėja vidutinė sutarties trukmė ir mažėja vidutinis pradinis įnašas – baimė pirkti skolon nyksta, įsivyrauja racionalus verslui būdingas požiūris“, – pažymėjo Ž. Samuolienė.

Pastaruoju metu Lietuvoje finansuotų žemės ūkio technikos markių sąraše traktorių segmente pirmauja „John Deere“ , „Massey Ferguson“ , „Case“, „Valtra“, „New Holland“, kombainų – „John Deere“, „Massey Ferguson“, „Claas“, „New Holland“.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-10-29

Ministrą Harisburge priėmęs Pensilvanijos žemės ūkio sekretorius Russell C. Redding pristatė šios valstijos žemės ūkio ir maisto pramonės vystymo prioritetus bei politinius tikslus. Lietuvos ir šios valstijos požiūris į žemės ūkio ateitį yra labai panašus.

Pensilvanijoje itin didelis dėmesys skiriamas maisto saugai, maisto tiekimo grandinių atsparumui bei tvariam žemės ūkio ir maisto pramonės vystymui. Ministras K. Navickas pristatė Lietuvos maisto pramonės pasiekimus įgyvendinant tvarios, aplinkai draugiškos gamybos tikslus, ambicijas ekologinėje gamyboje ir planus iki 2030 m. pasiekti 15 proc. ekologiškai dirbamos žemės plotų.

„Rinkos atvėrimas, maisto sauga ir gyvūnų gerovė, tvarių maisto tiekimo grandinių vystymas bei ekologinio ūkininkavimo plėtra yra tos temos, kuriomis galime grįsti glaudesnį bendradarbiavimą su Pensilvanijos valstija“, – teigia ministras K. Navickas.

Apsikeista idėjomis dėl dvišalio mokslo institucijų bendradarbiavimo bei produkcijos eksporto galimybių.

Lietuvos ambasadorė JAV A. Plepytė su žemės ūkio sekretoriumi aptarė galimą Pensilvanijos bei Lietuvos institucijų bendradarbiavimą kitais metais Filadelfijoje organizuojant Šiaurės Amerikos lietuvių verslo forumą. Apie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos maisto pramonės atstovų galimybes dalyvauti minėtame forume diskutuota ir susitikime su Garbės generaline konsule Pensilvanijai Krista Bard.

Šis forumas yra puiki erdvė plačiai auditorijai reprezentuoti Lietuvos maisto pramonės galimybes bei megzti verslo ryšius, siekiant lietuviškiems maisto produktams atverti kelią į didžiuosius JAV tinklus.

Ministras taip pat lankėsi Harisburgo apylinkėse įsikūrusiuose pieno ūkiuose, domėjosi, kaip juose įgyvendinami aplinkos apsaugos reikalavimai.

Penktadienį numatytas ministro K. Navicko susitikimas su JAV žemės ūkio sekretoriumi T. Vilsack. Susitikimo metu planuojama aptarti galimus leidimus į JAV eksportuoti lietuviškus maisto produktus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-29

Toks visam Lietuvos mėsos sektoriui svarbus sprendimas priimtas žemės ūkio ministro K. Navicko susitikime su aukščiausiu JAV pareigūnu, atsakingu už žemės ūkį, žemės ūkio sekretoriumi Tomu Vilsacku. Tokio rango už žemės ūkio politiką atsakingi Lietuvos ir JAV pareigūnai Vašingtone susitiko pirmąkart istorijoje.

Pasak ministro, prekybos su JAV žemės ūkio ir maisto produktais rodikliai kasmet auga, tačiau vis dar turi didelį neišnaudotą potencialą, todėl papildomi leidimai importuoti mūsų produktus į šią perspektyvią rinką atveria didesnes galimybes.

„Šiandien pasiektas susitarimas yra labai svarbus mūsų įmonėms ir visam mėsos sektoriui, nes atsiveria kur kas didesnės galimybės tiekti įvairesnius lietuviškus mėsos produktus JAV vartotojams. Tikimės, kad Lietuvos įmonės sėkmingai pasinaudos lauktomis galimybėmis, dėl kurių buvo ilgai ir intensyviai dirbama su atsakingomis JAV institucijomis. Svarbu, kad JAV vertina Lietuvą kaip patikimą partnerį ir tai parodo plačiau atverdama savo rinką, tuo dar labiau sustiprinant mūsų partnerystę“, – sako ministras.

Susitikime taip pat aptartos šalių bendradarbiavimo ir kitų produktų eksporto plėtros į JAV galimybės.

Auga lietuviško kviečių glitimo, varškės ir sūrių paklausa

Lietuva į JAV daugiausia eksportuoja augalinių produktų, didžiąją jų dalį sudaro lietuviškos kilmės kviečių glitimas. Kiek mažiau išvežama sūrių ir varškės.

2020 m. į šią šalį eksportuota maisto produktų už 66,4 mln. Eur. Augalinių produktų – už 27,2 mln. Eur. Šių metų tendencijos dar geresnės – šių produktų sausio – rugpjūčio mėn. eksportuota 32,7 proc. daugiau nei prieš metus tais pačiais mėnesiais.

Daugiausia eksportuojama lietuviškos kilmės kviečių glitimo. Praėjusiais metais jo eksportas siekė 38,9 proc. visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės. 2021 m. sausio – rugpjūčio mėn. kviečių glitimo eksportuota dar daugiau – 43,2 proc.

31,6 proc. visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų praėjusiais metais sudarė sūriai ir varškė. Šiemet pirmus tris ketvirčius šių produktų eksportas siekė 26,6 proc.

Eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 24 vietoje iš 154 eksporto partnerių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-29

„Savo nuosavame sklype rekonstruoju esamą ūkinį pastatą. Sklypas Kėdainių mieste nėra didelis, tad rekonstrukcijai reikalingos statybinės medžiagos jame netelpa. Už mano sklypo ribos yra valstybinės žemės plotelis. Ar galiu jame laikinai sandėliuoti statybines medžiagas?“ – teiraujasi kraštietis. Kaip sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėja Elva Druktenienė, žmogus, pageidaudamas laikinai pasinaudoti valstybine žeme, esančia už jo sklypo ribų, turi kreiptis į NŽT Kėdainių skyrių ir pateikti planą ar schemą, kurioje būtų pažymėtos žmogaus sklypo ribos ir valstybinės žemės, kuria norima naudotis, ribos ir plotas.

„Statybos įstatyme nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui turi būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo savininku, kai kitą žemės sklypą numatoma laikinai naudoti statybos metu. Sutikimas gali būti išduodamas naudoti tiek teisės aktų nustatyta tvarka suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus, tiek valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią už žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statybą, ribų.

Sutikimas išduodamas statant naują, rekonstruojant ar atnaujinant statinį, jeigu valstybinės žemės sklypą arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu“, – komentavo E. Drukteinienė.

Šaltinis: rinkosaikste.lt, 2021-10-29