Žemės ūkio naujienos: 2022-02-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Veiklą pradėjo žemės ūkio ministro patariamoji institucija – Žemės ūkio ministerijos kolegija
Antradienį surengtame pirmajame naujai įkurtos Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdyje aptartos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas ir žemės ūkio produktų perdirbimą paskirstymo aktualijos. Kolegijos pirmininkas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su kolegijos nariais – socialiniais partneriais diskutavo dėl finansavimo prioritetų, remiamų sektorių ir jiems skiriamų sumų, aptarė ir planuojamas paraiškų priėmimo datas.
Skirtos papildomos lėšos
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2021 metais buvo skirta KPP pereinamojo laikotarpio parama – 50, 5 mln. Eur ir 76, 9 mln. Eur Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšų.
Įvertinus pernai vykusio paraiškų priėmimo rezultatus paaiškėjo, kad liko nepanaudota 36,4 mln. Eur KPP lėšų. Kolegijos nariai pritarė, kad šios lėšos būtų skirtos 2022 m. kovo-balandžio mėn. paraiškų rinkimui pagal patikslintas KPP įgyvendinimo taisykles. Šiemet rugpjūčio-rugsėjo mėn. planuojamas dar vienas paraiškų priėmimas.
Praėjusių metų gruodį surinkus EURI lėšomis finansuojamų projektų paraiškas, paaiškėjo, kad planuotas lėšų biudžetas buvo viršytas beveik 50 mln. Eur. Tačiau ne visų sektorių pareiškėjai buvo vienodai aktyvūs – kiaulininkystės bei paukštininkystės sektorių atstovai nepateikė paraiškų visai planuotai EURI sumai.
Praėjusiais metais ŽŪM pavyko susitarti su Finansų ministerija – EURI projektų įgyvendinimui papildomai skirta net 39,7 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Šiuo metu atliekamas KPP finansinio plano pakeitimas, kuris suteiks galimybę šias papildomas lėšas nukreipti ,,pilkojoje zonoje“ esantiems projektams (surinkusiems vienodą atrankos balų sumą, kuriems iš dalies pakanka lėšų) bei inicijuoti naują paraiškų kvietimą.
Papildomų nacionalinių lėšų dalį (14,9 mln. Eur) numatoma panaudoti paraiškų, surinkusių vienodą atrankos balų sumą, kurioms iš dalies pakanka lėšų („pilkajai zonai“), finansuoti šiuose sektoriuose: pieninės galvijininkystės (12,2 mln. Eur); mėsinės galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės ir triušininkystės (1,3 mln. Eur); sodininkystės, uogininkystės, atviro grunto daržininkystės (1,4 mln. Eur).
Balandžio mėnesio viduryje planuojama organizuoti antrąjį paraiškų kvietimą EURI ir papildomoms nacionalinėms lėšoms gauti. Sutarta, kad kiaulininkystės bei paukštininkystės sektoriams bus paliktos gruodžio mėnesio paraiškų priėmimo metu nepanaudotos EURI lėšos (4,5 mln. ir 3,5 mln. Eur atitinkamai), pienininkystės sektoriui bus skirta 18 mln. EUR, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės (atviras gruntas) sektoriui – 6 mln. Eur, o daržininkystės uždaro grunto sektoriui – 4 mln. Eur (nepanaudotos EURI lėšos – 3,3 mln. Eur ir nacionalinės lėšos – 0,7 mln. Eur.).
Per artimiausią mėnesį bus parengtos ir patvirtintos paramos taisyklės.
Dvi prioritetinės eilės
Pakeitimai laukia ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
Numatoma, kad paraiškų atranka turėtų būti vykdoma pagal tuos pačius atrankos kriterijus, tačiau sudarant dvi atskiras prioritetines eiles – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui bei kitų žemės ūkio produktų perdirbimui.
Paraiškos ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui bus priimamos 2022 m. birželio mėnesį, planuojamas biudžetas – 22,3 mln. Eur. Kitų augalų perdirbimui paraiškos bus priimamos, tikėtina, rugsėjo mėn.
Planuojama didinti maksimaliai galimą paramos sumą projektui iki 5 mln. Eur, jei investuojama į ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą. Jei bus investuojama į kitų žemės ūkio produktų perdirbimą – didžiausia paramos suma vienam projektui negalės viršyti 1 mln. Eur. Taip pat sutarta iki 5 mln. padidinti paramos sumą juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims 2014-2022 m. laikotarpiui.
Atrankos kriterijai dar bus tikslinami, ypatingą dėmesį skiriant kooperacijos plėtrai. Atrankos kriterijai pirmiausia turės būti aptarti su KPP Stebėsenos komitetu. Sutarus dėl jų bus rengiamos ir derinamos paramos taisyklės – planuojama kovo-balandžio mėnesiais.
Tikimasi, kad kolegijos veiklą lydės sėkmė
Kolegijos posėdyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio mokslo tarybos, Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos, Aplinkosaugos koalicijos atstovai.
Žemės ūkio ministerijos kolegija yra žemės ūkio ministro patariamoji institucija, kurioje svarstomi ministrui pavestose valdymo srityse kylantys svarbūs klausimai ir teikiami pasiūlymai.
Ministro sprendimu, į kolegijos posėdį gali būti kviečiami kiti ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, organizacijų atstovai ir suinteresuoti asmenys. Prireikus, kolegija gali pasitelkti ekspertus ir mokslininkus.
Planuojama, kad kolegijos posėdžiai vyks kartą per mėnesį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-15
Japonija panaikino kai kuriuos ribojimus lietuviškos jautienos importui
Eksportuotojams atsiveria platesnės galimybės – į Japoniją leista vežti jautieną ir jos produktus ir iš vyresnių nei 30 mėnesių amžiaus galvijų. Iki šiol šiai rinkai buvo galima tiekti tik jaunesnių galvijų mėsą. Toks Japonijos sprendimas suteikia naujų komercinių galimybių Lietuvos mėsos pramonei. Šią naujieną bei kitus Lietuvai ir Japonijai svarbius ekonominius klausimus žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aptarė su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Ozaki Tetsu.
Anot žemės ūkio ministro K. Navicko, didesnis Japonijos rinkos atvėrimas jautienai ir jos produktams yra labai lauktas žingsnis.
„Lietuvos įmonės dėl neleistinų jų prekybą ribojančių veiksmų patiria problemų Kinijos rinkoje, todėl bendradarbiavimas ir platesnis Japonijos rinkos atvėrimas yra labai svarbus mūsų šaliai. Siekiame patenkinti Japonijos vartotojų poreikius aukštos pridėtinės vertės produktais, atitinkančiais griežtus maisto saugos ir kokybės reikalavimus. Džiaugiuosi, kad į šią valstybę eksportuojame vis įvairesnių produktų ir jau turime ne vieną sėkmės istoriją“, – teigė ministras K. Navickas.
Pasak ambasadoriaus O. Tetsu, lietuviški maisto produktai Japonijoje populiarėja ir garsėja savo kokybe, o tam, kad jiems plačiau atsivertų prekybos tinklų durys, jis nuolat bendrauja su potencialiais importuotojais.
Ministras su ambasadoriumi taip pat aptarė eksporto skatinimo Japonijos prefektūrose veiklas ir galimybes, pasidžiaugė, kad Lietuvos įmonės dalyvaus kovo mėnesį Japonijoje vyksiančioje tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje FOODEX JAPAN 2022.
Ministras K. Navickas informavo, kad artimiausiu metu planuoja apsilankyti Japonijoje. Čia jis susitiktų su šios šalies žemės ūkio ministru ir Lietuvos garbės konsulais, daug prisidedančiais prie lietuviško maisto populiarinimo Japonijoje, bei verslo korporacijų atstovais.
Japonija – svarbiausia prekybos partnerė Azijoje
Pastaraisiais metais dvišalis bendradarbiavimas žemės ūkio srityje labai sustiprėjo. Nors paskutiniai metai buvo sunkūs dėl pandeminės situacijos, Lietuvos maisto produktų eksportas į Japoniją, palyginti su 2020 m., išaugo 24 proc.
Į Japoniją galima eksportuoti pieną, jautieną, paukštieną, žuvį, kiaušinių produktus, duonos gaminius, medų, gyvus arklius, gyvūnus augintinius bei alų.
2021 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį sudarė 12,9 mln. Eur ir eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 45 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Beveik visi ten eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktai buvo lietuviškos kilmės.
Praėjusiais metais daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių, paruoštų arba konservuotų gaminių. Kiek mažiau – duonos, pyragų, bandelių, pyragaičių, sausainių ir kitų kepinių, išrūgų, produktų iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, kiaušinių be lukštų ir kiaušinių trynių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-17
Grūdų sektoriaus įmonės planuoja virš 0,5 mlrd. eurų investicijas
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) praneša, kad grūdų pramonės įmonės Lietuvoje planuoja plėtrą ir investicijas. Asociacija apklausė nares apie artimiausius įmonių planus. Penkerių metų laikotarpyje įmonės nurodo investuosiančios daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Pasak asociacijos prezidento Karolio Šimo, optimistines asociacijos narių nuotaikas lėmė sektoriaus tvarumas ir geros su grūdų rinka susijusios prognozės. Jau per artimiausius metus visos įmonės yra pasiruošusios plėstis ir atsinaujinti, o dalis jų – augti bene labiausiai, nei kada anksčiau.
„Stiprėja mūsų įmonių grūdų, grūdinių maisto produktų, pašarų pozicijos vidaus ir užsienio rinkose. Per kelerius metus vien mūsų asociacijos narės numato daugiau kaip pusės milijardo eurų investicijas. Didžiausios jų suplanuotos į ateities technologijas – giluminį grūdų perdirbimą, inovacijas, biodegalų išgavimą, atsinaujinančios energijos projektus“, – sako K. Šimas. Pasak jo, jau dabar aišku, kad grūdų sektoriaus, drauge ir kitos žemės ūkio bei augalininkystės produkcijos paklausa ateityje tik didės, o tai suteikia pranašumo prieš kitus sektorius. Lyginat su kitais sektoriais, ši pramonė įrodė ir savo atsparumą koronaviruso ir kitoms krizėms.
„Mūsų asociacijos įmonių pastangos, įdirbis ir idėjos užtikrina, jog valstybė turi tvarų, augantį ir labai perspektyvų sektorių, kuris pats, savo iniciatyva žengia koja kojon su laikmečiu, žaliojo kurso idėja, mokslu, naujausiomis technologijomis ir kuria aukštos vertės nacionalinį produktą. Šis sektorius tampa patrauklus visų sričių specialistams, ypač išsilavinusiam jaunimui, nes atlyginimai pas mus yra labai konkurencingi, nuolat augantys,“ – teigia K. Šimas. Asociacijos įmonių narių atlyginimų vidurkis pernai siekė 2612 eurų, kai tuo tarpu vidutinis atlyginimas, statistikos departamento duomenimis, šalyje pernai III ketvirtį buvo 1598 eurai.
„Esame patikimas ramstis valstybei sunkmečiu ir esame pasiruošę būti varomoji jėga ekonominio pakilimo metu. Norisi, kad visi šį sektorių matytume vienodai, nes pastaruoju metu viešojoje erdvėje, kaip ir visas žemės ūkio sektorius, esame nepakankamai įvertinami, nors faktas, kad ženkliai prisidedame prie valstybės surenkamo biudžeto ir regionų plėtros, esame stabilūs ir tvarūs. Be to, net 90 proc. mūsų įmonių sukurtų darbo vietų yra provincijoje, numatoma, kad ateityje jų tik daugės“ – sako asociacijos prezidentas K.Šimas.
Jis taip pat akcentuoja, jog klaidinga manyti, kad grūdai iš Lietuvos tik eksportuojami kaip žaliava ir nekuria jokios pridėtinės vertės. „Mes padarėme namų darbus – dabar turime virš pusės milijardo eurų projektų ir tai darome be jokios valstybės pagalbos, nors tiek daug kalbama apie milijardinius ES fondus, pinigų įliejimą į ekonomiką, tačiau realaus valstybės indėlio į mūsų sektorių nėra. Jei mūsų sektoriui atsivertų galimybės pretenduoti į kol kas tik kalbomis ir pažadais tapusius fondus, mūsų rezultatas būtų dar geresnis ir indėlis į valstybės ekonomiką būtų dar didesnis“, – teigia K.Šimas.
Statomos naujos gamyklos
Didžiausią per penkerius metus investicijų sumą numačiusi skirti Agrokoncerno įmonių grupė. UAB „Agrokoncerno GDP“ investuos 300 mln. eurų į giluminį grūdų perdirbimą. Ši įmonė yra numačiusi statyti inovatyvų fabriką. Papildomai bus sukurta ir per 250 darbo vietų. UAB „Agrokoncerno grūdai“ per penkerius metus planuoja dar 15 mln. eurų investicijas.
Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ planuoja kartu su partneriais plėsti savo veiklą ir gaminti tvarų biometaną. Visa bendrovės veikla pasižymi stipriu žiedinės ekonomikos veikimo principu, pavyzdžiui, biomasė, likusi po biometano gamybos yra laikoma natūralia trąša, kuria tręšiami grūdai, auginami bioetanolio gamybai. Taip bendrovė užtikrins tęstinumą pridėtinės vertės kūrime, ženklų lietuviškų grūdų kiekio perdirbimą, transporto dekarbonizacijos šaltinių įvairovę bei prisidės prie atsinaujinančios energetikos išteklių sektoriaus tikslų siekimo.
O Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti rapsų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamybos įmonė UAB „MESTILLA“ planuoja pradėti naują plėtros ir modernizacijos etapą, statys naują modernią aliejinių sėklų giluminio perdirbimo liniją, kartu diegs moderniausius aplinkosauginius sprendimus. Pirminiame etape į šiuos projektus įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų, tai padės užtikrinti didesnių kiekių, vietinių žemės ūkio produktų perdirbimą ir pridėtinės vertės kūrimą, pagal žiedinės ekonomikos principus, augalinių augalų perdirbimo ir vertingų baltyminių pašarų gamybos srityje.
Asociacijos narė „Roquette Amilina“, kuri priklauso „Roquette“ kompanijos grupei, vykdo ambicingą investicijų programą daugelyje žemynų ir šalių. Įprastai per penkerių metų laikotarpį ši grupė investuoja gerokai virš 1 mlrd. eurų. Dalis šių investicijų planuojamos ir Lietuvoje.
Tarp augančių lyderių – ir pašarus gaminančios įmonės
Pašarus gaminančios įmonės sparčiai vystosi ir siekia būti aktyviomis šios augančios pramonės lyderėmis. Gaminanti pašarus naminiams gyvūnams UAB „Akvatera“ pranešė, jog 2022 m. yra suplanavusi 4 mln. eurų investicijas – 0,8 mln. eurų bus skiriama saulės energijos parkui, 1,7 mln. eurų – technologinių procesų optimizavimui, modernizavimui, produkto saugai užtikrinti. Taip pat 1,5 mln. eurų naujai super premium semimoist skanėstų šunims linijai. Penkerių metų perspektyvoje planuojama statyti 50 tūkst. tonų galutinio produkto (per metus) gamyklą. Į ją įmonė investuos apie 35 mln. eurų.
UAB „Joniškio grūdai“ iki 2025 metų projektuose yra numačiusi pašarų gamybos plėtrą ir renovaciją. Plėtros apimtys siektų nuo 10-15 mln. eurų.
AB „Kretingos grūdai“ – apie 6 mln. eurų investuos į plėtrą, į visaverčių žuvų upėtakių, lašišų, eršketų pašarų gamybą.
UAB „Biofabrikas“ sakosi reguliariai plečiantis ir atnaujinantis gamybos asortimentą, gamina įvairų pašarą ekologiniams ūkiams, papildus, premiksus, pašarus naminiams bei kitiems smulkiems gyvūnams.
Investicijos į naujas produktų linijas
Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, Lietuvos grūdinės maisto produkcijos gamintojai taip pat operatyviai reaguoja į vartotojų lūkesčius bei diegia naujas produktų linijas. AB „Kauno grūdai“ per ateinančius 2-3 metus planuoja keletą projektų, kurie bus susiję su grūdų ir grūdinių žaliavų perdirbimu bei grūdiniais maisto produktais. Šios įmonės numatomos investicijos sieks apie 40 mln. eurų.
UAB „Malsena plius“ planuoja toliau investuoti į avižų, spelta bei kietagrūdžių kviečių auginimo programas, didinant jų auginimo plotus, tuo pačiu plečiant ir didinat šių grūdų perdirbimo apimtis, einant link didelę pridėtinę vertę sukuriančio tvaresnio produkto. UAB „Naujasis Nevėžis“ penkmečio planuose numatė investuoti apie 5-7 mln. eurų ir plėsti gaminamos produkcijos asortimentą bei kiekius. Planuojama investuoti į naują technologinę įrangą.
„S. Krivicko įmonė Fasma“, gaminanti dribsnius, kruopas, trapučius ir kitus grūdų produktus, kiekvienais metais didina perdirbamų produktų apimtis, į gamybos plėtrą investuoja kasmet daugiau kaip 1 mln. eurų. Yra atnaujinamos dribsnių gamybos linijos. Naujas projektas susijęs su greitai paruošiamų grūdų produktų gamyba.
Kitos asociacijos įmonės yra nurodžiusios, jog kasmet vykdys suplanuotas produkto gamybai tobulinti skirtas investicijas, kurių sumos pasiskirsto įvairiai, priklausomai nuo žaliavų ir technologinių sprendimų.
Įmonės taip pat investuoja į žiedinę ekonomiką ir bendruomenių lūkesčius
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės teigimu, asociacija didžiuojasi, jog įmonių gamybos procesai maksimaliai tvarūs, daugėja įmonių, kurios gamyboje susidariusias atliekas perdirba ir panaudoja dar kartą. Įmonės taip pat operatyviai orientuojasi žaliojo kurso kryptimi. „Daugelio sprendimus investuoti padiktavo Europos žaliasis kursas, kasmet didėjantys užauginamų grūdų ir kitų augalų kiekiai. Lietuvos įmonės yra pajėgios gaminti didelės pridėtinės vertės produkciją. Lietuvoje ir kitose ES šalyse auga ne tik aukštos kokybės maisto poreikis, bet ir pašarams skirtų koncentruotų baltymų, biodegalų. Įmonės modernizuoja gamyklas, kad galėtų ne tik didinti apimtis, bet ir galėtų vystyti žiedinę ekonomiką“, – sako D. Ruščiauskienė.
Pasak jos, įmonės tai pat numatydamos plėtrą orientuojasi į energetiškai efektyvesnę veiklą, kuri paliktų ir maksimaliai mažą anglies dvideginio pėdsaką. Pavyzdžiui, salyklą gaminančios UAB „Maltosa“ ir UAB „Viking malt“ ne tik plečia gaminamo salyklo asortimentą bei apimtis, jau šiuo metu dalį energijos reikalingos gamybai gauna iš biokatilinių bei saulės elektrinių, ir toliau planuoja plėsti žaliosios energijos vartojimą gamyboje.
„UAB „Galinta ir partneriai“ Varėnoje jau yra pradėjusi statyti modernų grūdų perdirbimo fabriką, kuris leis perdirbti iki 1000 tonų grūdų per mėnesį, iš kurių bus gaminami įvairūs dribsniai. Įmonėje bus vykdoma beatliekinė technologija ir gamybos metu atskiriami lukštai bus granuliuojami bei naudojami pagal poreikį energijos gamybai arba, įdėjus kitų perdirbimo metu susidarančių šalutinių produktų, bus naudojami pašarams ar kitiems poreikiams. O UAB „Naujasis Nevėžis“ jau padarė investicijas į saulės energiją. Dabar visa įmonės poreikiams naudojama energija yra atsinaujinančių išteklių energija“, – pasakoja D. Ruščiauskienė.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją vienija 33 įmonės, jose dirba apie 4000 darbuotojų, žemės ūkio darbų sezono metu darbuotojų skaičius padidėja. Apklausą asociacija vykdė 2022 m. vasario 8-11 d.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-02-17
Parengta gręžinių įteisinimo tvarka: naujų pareigų nebus, suteikiama galimybė atlikti, kas nepadaryta
Aplinkos ministerija parengė detalų aprašą, kokius konkrečius veiksmus turės atlikti gyventojai neregistruotiems gręžiniams įteisinti. Kviečiame susipažinti ir išsakyti savo nuomonę. Pateiktas derinimui Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašo projektas numato, kad gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.
Gavę savivaldybės pritarimą, gręžinio savininkai kreipiasi į asmenį ar įmonę, turintį leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Šis asmuo arba įmonė pagal apraše siūlomus reikalavimus imsis veiksmų, būtinų gręžiniui įteisinti: atliks vandens tyrimus, parengs požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą, gręžinio pasą ir kt.
Atsižvelgus į aplinkybę, kad įteisinamas jau įrengtas požeminio vandens gavybos gręžinys, rengiant aprašą remiamasi galiojančia požeminio vandens gręžinių įrengimo tvarka ir susijusiais teisės aktais.
Pagal siūlomą gręžinių įteisinimo tvarką, gręžinių savininkams nenustatomos jokios naujos pareigos, priešingai, suteikiama galimybė padaryti tai, kas anksčiau dėl vienos ar kitos priežasties nebuvo atlikta. Taip pat primename, kad už tai negresia jokios sankcijos.
Aprašas parengtas įgyvendinant Seimo 2021 m. gruodį priimtą Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą, kuris, kaip ir pats aprašas, įsigalios šių metų gegužės 1 d.
Įstatymas numato 3 metų laikotarpį per kurį bus galima įteisinti neregistruotus gręžinius.
Aprašo projektas skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Pastabas ir pasiūlymus prašome pateikti iki kovo 2 d., el. paštu info@am.lt
Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-02-17
Informacija apie 2021 m. gruodžio mėnesio vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir grupes
Informuojame, kad 2022 m. vasario 17 d. paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2021 m. gruodžio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2021 m. gruodžio mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.
Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2021 m. gruodžio mėn.).
