Žemės ūkio naujienos: 2022-04-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žaliąjį kursą skatins neariamosios žemdirbystės technologijomis
Lietuvos ūkininkai dar šiemet, pasinaudodami ES Modernizavimo fondo parama, galės įsigyti energiškai efektyvių ir aplinkai draugiškų neariamųjų technologijų padargus – tiesiogines ir juostines sėjamąsias. Derinti su visuomene paskelbtas priemonės tvarkos aprašas.
Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, ši Modernizavimo fondo priemonė pirmiausia orientuota į smulkius ir vidutinius ūkius. Tikimasi, kad sėjamųjų įsigijimas jiems suteiks konkurencinio pranašumo.
Mažesniems ūkiams siūloma teikti paraiškas sudarant tarpusavio jungtinės veiklos susitarimą, kad įsigyti brangūs tiesioginės sėjos padargai būtų efektyviau panaudojami.
Žemės ūkio ministerijos kartu su neariamąja žemdirbyste užsiimančiais ūkininkais ir kitais socialiniais partneriais nuo šių metų pradžios išsamiai aptartas „Energiškai efektyvių ir klimatui palankių investicijų, skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ priemonės tvarkos aprašas pateiktas derinti su visuomene. Tvarkos aprašas yra Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), jam pastabas galima teikti iki balandžio 15 d.
Taikant tiesioginę sėją yra taupomi degalai ir 1,9 karto gali sumažėti paruošiamųjų ir sėjos darbų apimtys. Be to, ilgainiui taip ūkininkaujant reikia mažiau sintetinių trąšų, augalų apsaugos produktų. Taip pat didėja organinių medžiagų kiekis dirvožemyje, tuo pačiu jame užrakinamas iš atmosferos sugautas CO2, didėja dirvožemio biologinė įvairovė.
Taip ūkininkauti lengviau, nes darbams reikia skirti mažiau laiko ir išteklių, tačiau perėjimui prie neariamųjų technologijų taikymo reikia daugiau įgūdžių ir žinių, taip pat brangios technikos.
Vienai sėjamajai įsigyti numatoma skirti iki 40 tūkst. eurų paramos, o didžiausia paramos suma negalės viršyti 40 proc. sėjamosios įsigijimo kainos. Pagrindinis paramos gavėjų įsipareigojimas – sutaupyti po 40 litrų degalų kiekvienam hektarui. Šis kriterijus buvo pasirinktas remiantis Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais, taip pat norint pasiekti Modernizavimo fondo priemonei keliamus energetinio efektyvumo didinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimo tikslus.
Patvirtinus paramos teikimo aprašą, numatoma, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimus teikti paraiškas turėtų paskelbti 2022 m. balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
Modernizavimo fondo priemonė, skirta technikai įsigyti, nuo 2023 m. bus papildyta rengiamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta ekoschema, skirta neariamojo žemės dirbimo technologijų taikymo skatinimui (plotinė priemonė).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-07
Pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti – daugiau kaip milijonas eurų
Pasėlius nuo stichinių nelaimių apdraudę ūkininkai ir šiemet galės gauti dalies įmokų kompensacijas, o dėl kompensacijų draudimo įmonių išlaidoms draudžiant pasėlius nuo stichinės sausros draudikai žemdirbiams galės pasiūlyti palankesnes sąlygas.
Pretenduoti į dalinį draudimą nuo sausros gali augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose veikiantys žemdirbiai.
Kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, galima gauti iki 70 proc. draudimo įmokos sumos, nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne.
Norint gauti paramą draudimo sutartis su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.
Pagal draudimo sutartį turi būti numatyti padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos.
Žemės ūkio ministerijos siūlymu Vyriausybė iki šių metų pabaigos pratęsė valstybės pagalbos schema, kuria iš dalies kompensuojamos draudimo įmonių išlaidos draudžiant pasėlius nuo stichinės sausros.
Dėl tokios valstybės paramos mažėja draudimo įmonių perdraudimo išlaidos. Todėl draudikai gali pasiūlyti žemdirbiams, norintiems apdrausti savo pasėlius nuo stichinės sausros, priimtinesnę kainą. Šiems metams nustatytas 6,5 perdraudimo koeficientas.
Draudimo įmonės, išmokėjusios žemdirbiams draudimo išmokas už nuostolius, kai šių draudimo išmokų suma per draudimo laikotarpį viršija visą draudimo nuo sausros įmokų sumą daugiau nei nustatytu koeficientu, galės kreiptis dėl išlaidų kompensavimo. Galimiems įsipareigojimams pagal šį nutarimą Finansų ministerija yra paskyrusi apie 2,5 mln. Eur.
Didžiausią žalą žemės ūkio sektoriui sukelianti meteorologinė rizika Lietuvoje yra stichinė sausra.
Anot Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Edvardo Makšecko, keičiantis klimatui Lietuvoje prognozuojamos dažnesnės sausros ir šis klimato kaitos poveikis šalies žemės ūkiui yra reikšmingas. Jį neišvengiamai pajunta ir vartotojai. Didelę sausros tikimybę meteorologai prognozuoja ir šiemet.
„Dėl žemės ūkyje patirtų nuostolių sukuriamo pasiūlos stygio kyla maisto kainos. Taip sausrų poveikis perkeliamas galutiniams vartotojams. Kadangi sausros daro didelę žalą ekonomikai, aišku, kad investicijos į pasirengimą sausroms ir atsparumo didinimą yra ekonomiškai naudingos“, – sako ŽŪM atstovas.
2018 m. dėl stichinės sausros žemės ūkio bendrosios produkcijos buvo pagaminta 253 mln. Eur mažiau nei 2017 m., o 2019 m. sausra paveikė daugiau kaip 64 tūkst. ha pasėlių.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai 121,336 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2 925 691,04 ha žemės ūkio naudmenų. KPP veiklos srities „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ galimybėmis pasinaudojo 1003 pareiškėjų. Pagal šia priemonę apdraustas plotas siekė 184 743,37 ha. Nuo sausros apdrausta 12 146,05 ha, o nuo iššalimo – 172 597,32 ha.
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai:
Draudimo sutartis/draudimo paraiška su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei;
Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos;
Pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;
Draudimo liudijimas / draudimo paraiška pasirašomas ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui.
Draudimo liudijime nurodytas augalo rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras tos pačios augalo rūšies plotas, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose.
Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami augalai ar sėjami pasėliai daugiau nei vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu vegetacijos laikotarpiu augančių pasėlių ir (arba) augalų rūšies plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių pasėlių ir (arba) augalų plotas.
Nustačius, kad augalo rūšies apdraustas plotas yra didesnis negu deklaruotas plotas, kompensacijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą.
Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda.
Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Antrasis kvietimas teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ numatomas nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-08
Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ stabdo veiklą
Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininkui bankams maždaug prieš mėnesį įšaldžius įmonės sąskaitas gamykla sekmadienį stabdo veiklą.
„Lifosoje“ dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, sprendimus dėl jų bendrovės vadovybė žada priimti po balandžio 10-osios.
Įmonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama BNS anksčiau teigė, jog sustabdžius gamybą 300-400 darbuotojų gali tekti išleisti į prastovas.
Bendrovė yra parengusi keturių mėnesių veiklos planą ir tikisi gegužę vėl atnaujinti gamybą sumažintu pajėgumu, anot R. Proscevičiaus, įmonė gali gaminti dviejų rūšių produktus visiškai atsiribojusi nuo sąsajų su Rusija ir Baltarusija, žaliavas gaunant iš kitur, o atsiskaitymus vykdant per Lietuvos banką.
Manoma, kad tokias veiklos sąlygas sudarytų sankcionuojamai įmonei paskirtas laikinasis administratorius. Tokią galimybę suteiktų tarptautinių sankcijų įstatymo pataisos, dėl kurių Seimas skubos tvarka turėtų balsuoti kitą savaitę.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso Andrejaus Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.
„Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai, tačiau įmonės akcininkų struktūra kol kas nepasikeitė.
„Lifosa“
Šaltinis: lrt.lt, 2022-04-10
Nuo ūkininkės – iki Europos čempionės
„Buvo laikai, kai mūsų šeima turėjo septynias karves. Man vaikystėje nešioti po du kibirus vandens buvo įprasta. Tekdavo ir malkas kapoti, ir iš miško medžius vežti… Nuo mažų dienų dirbdavau visus įmanomus ūkio darbus“, – žurnalui „Vakarai“ pasakojo Europos jaunimo (iki 23 m.) sunkiosios atletikos čempionė gargždiškė Lijana Jakaitė.
Jauniausia iš šešių vaikų
L. Jakaitė augo daugiavaikėje šeimoje Lapiuose. „Turiu keturias seseris ir vieną brolį. Įdomu tai, kad brolis ir seserys gimė kas metus ir yra panašaus amžiaus, o aš gimiau vėliausiai – praėjus devyneriems metams nuo sesers gimimo. Nuo vaikystės mes, visi vaikai, buvome pripratę prie sunkaus darbo: moku ir gyvulius pašerti, ir žolę pjauti, ir daržus ravėti, ir prižiūrėti visą Lapiuose esantį tėvelių ūkį. Paskutiniu metu stengdavausi į tvartą neiti, tačiau apsirgus mamai vėl teko kiaules šerti ir dirbti kitus darbus. Jokio darbo nebijau. Kantrybės, užsispyrimo ir noro tikrai netrūksta“, – sakė 23 metų mergina. Ji jėga išsiskiria galbūt ir dėl to, kad nuo vaikystės visada valgė tik ekologišką tėvelių ūkyje užaugintą maistą.
„Pamenu, kad net fermentinio sūrio pirmą kartą paragavau gal tik ketvirtoje klasėje. Buvo keistas skonis, nes visada mes patys namuose gamindavomės sūrį. Be to, ir savo užaugintos vištienos kvapas bei skonis visai kitoks nei iš parduotuvės. Net nėra ką lyginti. Tai supranta ir skiria tik tie, kurie tuo skoniu gali mėgautis nuo vaikystės“, – pasakojo nuoširdumu ir atvirumu trykštanti sportininkė.
Pasiteiravus, ar bent viena seserų ar brolis taip pat išsiskiria jėga ir pasuko į sportą, L. Jakaitė atsakė: „Broliui ir seserims buvo sunkiau. Jie neturėjo tokių sąlygų ir galimybių sportuoti, o aš buvau jauniausia, tad jau keitėsi šiek tiek laikai ir mane tėveliai šiek tiek vėliau išleido į sportą.“ Ji pamena, kad dar vaikystėje atsikeldavo anksčiau už brolį ir seseris. „Atsikeldavau tokiu metu, kol dar televizija nerodydavo programos. Įsijungdavau televizorių be garso ir laukdavau, kol prasidės programa. Vėliau pabusdavo ir kiti šeimos nariai“, – šyptelėjo mergina.
Iš pažiūros – smulki mergaičiukė
L. Jakaitė savo karjeros viršūnę pasiekė 2021 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai Suomijoje Europos jaunimo (iki 23 m.) sunkiosios atletikos čempionate neturėjo lygių. Ji tapo pirmąja jaunimo amžiaus lietuvaite, pasiekusia tokias aukštumas sunkiosios atletikos varžybose. Tarp Lietuvos vaikinų tokių pasiekimų yra buvę, tačiau tarp dailiosios lyties atstovių – ne. Europos jaunimo (iki 23 m.) sunkiosios atletikos čempionate Lijana rovimo veiksmu iškėlė 95 kg, stūmimo rungtyje – 113 kg ir dvikovėje surinko 208 kg. Žinant, kad ji varžėsi tarp dalyvių iki 71 kg, tai išties dideli svoriai. „Kai per apdovanojimų ceremoniją skambėjo Lietuvos himnas, o rankose laikiau trispalvę, jausmas buvo pasakiškas. Tai suvirpino širdį ir mano treneriui Edvardui Šaukliui. Jis prisipažino išspaudęs ašarą“, – pasakojo L. Jakaitė.
Lijaną ir trenerį po 1000 eurų premijomis apdovanojo Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai, taip pat sunkiaatletė buvo pagerbta ir Lapių kaimo bendruomenės. „Sveikinimų sulaukiau daugybės, kaip niekad anksčiau: ir socialiniuose tinkluose, ir iš artimųjų, draugų rato, ir iš valdžios bei sporto bendruomenės. Malonu.
Tai dar labiau motyvuoja ir skatina nesustoti siekiant savo tikslų“, – sakė sunkiaatletė. Įdomu tai, kad Europos čempionė šį sportą pasirinko visiškai atsitiktinai. „Prieš aštuonerius metus draugė pasiūlė eiti į sporto salę, ne štangas kilnoti, o tiesiog pasitreniruoti su treniruokliais. Šią sporto salę lankė keli mokyklos vaikinukai, tad bendraklasė nusprendė mane pasikviesti į kompaniją. Taip susiklostė, kad mane pastebėjo treneris Edvardas Šauklys ir pasiūlė lankyti sunkiąją atletiką“, – savo kaip sportininkės kelio pradžią prisiminė L. Jakaitė.
Per dieną – po 11 tonų
Dabar mergina teigia, kad per dieną salėje iškelia net 11 tonų. „Laikausi griežto treniruočių plano: 5 kartus per savaitę po maždaug 3 valandas lieju prakaitą sporto salėje. Treneris man pateikia užduotis, o aš bandau jas įvykdyti. Paskaičiavau, kad per 3 valandų treniruotę iškeliu maždaug po 11 tonų svarmenų.“ Įdomu tai, kad L. Jakaitė sugeba ne tik intensyviai dirbti treniruoklių salėje, padėti tėvams su žemės ūkio darbais, bet ir dar Vilniaus universitete studijuoja tvariųjų finansų ekonomikos magistrantūroje. „Dabar toks metas, kai galima daug ką atlikti ir per nuotolį. Tereikia nuvykti į kai kurias paskaitas ar atsiskaitymus. Apskritai gyvenime yra taip: kai labai nori, viską galima suderinti“, – akcentavo veikli sportininkė.
Ji neslėpė, kad randa laiko ir dar vienam savo pomėgiui – knygų skaitymui. „Patinka skaityti detektyvus. Jie nėra nuobodūs. Praskaidrina kasdienybę“, – šyptelėjo Europos jaunimo sunkiosios atletikos čempionė. Pasiteiravus, kur mergina laiko savo vertingiausią iškovotą trofėjų – Europos čempionės medalį, Lijana atsakė: „Kaip ir kitus medalius – pakabintą ant karnizo. Prieš porą metų bandžiau skaičiuoti, jų buvo per 70, o per paskutinius metus dėl pandemijos pasipildė ne tiek jau ir daug – bus gal dar maždaug papildomai dešimt.“
Šaltinis: lrytas.lt, Paulius Matulevičius, VE, 2022-04-06
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
