Žemės ūkio naujienos: 2022-08-17

Ūkininkams numatyta galimybė išvengti sankcijų, jei įsipareigojimai negali būti įvykdyti laiku dėl ne nuo žemdirbio valios priklausančių gamtos veiksnių.

NMA ir VšĮ „Ekoagros“ pavesta atsižvelgti į pagrįstas force majeure aplinkybes ir netaikyti ūkininkams nuobaudų dėl neįvykdytų įsipareigojimų.

Tai aktualu pareiškėjams, prisiėmusiems įsipareigojimų pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 metų programos priemones gavėjams, kurių vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu ir miškininkyste.

Žemdirbiai, kurie mano, kad dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų negalės įvykdyti įsipareigojimų, turėtų atlikti šiuos veiksmus:

per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per programėlę „NMA agro“, kuriose užfiksuoti ekstremalių oro sąlygų paveikti plotai;
tais atvejais, jei reikalavimų neįvykdymo negalima akivaizdžiai nustatyti iš pateiktų nuotraukų (pvz., nuotraukoje laukas neužlietas, tačiau negalima įvažiuoti dėl kritulių), turi teikti prašymą NMA ir oficialių institucijų (savivaldybės, hidrometeorologijos tarnybos ar kt.) pažymą apie susiklosčiusią nepalankią (ekstremalią) situaciją žemės ūkyje konkrečioje vietovėje. To daryti nereikia, jei savivaldybėje paskelbta ekstremali situacija;
jei situacija nepasikeičia iki pat nustatyto įsipareigojimų įvykdymo termino, prieš pat termino pabaigą būtina pateikti ,,NMA agro“ programėle darytas nuotraukas, kuriose matyti, kad situacija laukuose nepagerėjo;
Situacijai pagerėjus, privaloma įvykdyti atidėtus įsipareigojimus ir apie tai informuoti NMA.

Force majeure gali būti laikoma ne tik didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai, bet ir ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas arba jo mirtis; gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; epizootinė arba augalų liga, kuria serga paramos gavėjo gyvuliai ar pasėliai; didelės valdos dalies nusavinimas, jei šis nusavinimas negalėjo būti numatytas paraiškos pateikimo dieną.

Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-17

Galimi pareiškėjai

Pareiškėjai ir (arba) partneriai turi būti veikiantys kaimo vietovėje. Pareiškėjais ir (arba) partneriais gali būti:

smulkieji ūkiai;
smulkieji miško valdytojai;
labai mažos įmonės;
fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus.

Paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu su partneriais, kurie užsiima ta pačia veikla (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir (ar) alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais).

Plačiau apie reikalavimus pareiškėjams ir partneriams įgyvendinimo taisyklėse.

Remiama veikla

Parama pagal priemonę skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendrus darbo procesus dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Paramos dydis ir intensyvumas

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. Eur be PVM. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. Eur.

Skiriamos paramos intensyvumas priklauso nuo tinkamų finansuoti projekto išlaidų:

projekto bendrosios išlaidos ir einamosios bendradarbiavimo išlaidos – 100 proc.;
verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc.;
kai verslo planas įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose –70 proc. Ataskaitiniais metais gautos pajamos iš konkretaus specializuoto sektoriaus (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ar daržininkystės) turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo ir partnerio (vertinama kiekvieno atskirai) žemės ūkio veiklos pajamų.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje išlaidos, realiai suplanuotos ir pagrįstos, patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos, taip pat bendrosios išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto parengimu ir administravimu ir kurios yra patirtos ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Investicijos, kurioms skirta parama, turi būti sumontuotos ir parengtos projekte numatytai veiklai vykdyti / veikiančios iki mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigyjamas turtas turi tapti paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

Tinkamų išlaidų kategorijos:

einamosios bendradarbiavimo išlaidos, t. y. susitikimų organizavimo (patalpų nuomos, kelionės išlaidos Lietuvos Respublikos teritorijoje (kuro pirkimo ir (ar) visuomeninio transporto išlaidos), kanceliarinės išlaidos, maitinimo), kurios gali sudaryti iki 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM, išskyrus projekto bendrąsias išlaidas;
nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga;
naujos N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonės;
nauja kompiuterinė ir programinė įranga, skirta projekto reikmėms;
nauji technologiniai įrengimai, nauja technika ir įranga, skirta projekto reikmėms;
kitos (ūkio) paskirties pastatų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos;
nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika ir įranga, išskyrus medienos vežimo keliais techniką;
dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmai;
bendrosios išlaidos finansuojamos iki 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir ne daugiau kaip 1 800 Eur. Tuo atveju, kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti iki 3 000 Eur.

Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pagal remiamos veiklos sektorius pateiktas įgyvendinimo taisyklėse.

Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Jei paraiškos surinks vienodą atrankos balų skaičių ir joms finansuoti nepakaks lėšų, bus atliekamas papildomas paramos paraiškų atrankos vertinimas, sudarant pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.

Atrankos balai suteikiami pagal šiuos kriterijus:

Projekto dalyvių skaičių:

– 5 ir daugiau – suteikiama 30 balų;
– nuo 3 iki 4 – suteikiama 20 balų.
Vertinama pagal paraiškoje nurodytą pareiškėjo ir partnerių skaičių.

Projekte dalyvaujančių smulkiųjų ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (VED), vidurkį:

– VED nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur – suteikiama 15 balų;
– VED nuo 5 000 Eur iki 6 999 Eur – suteikiama 10 balų.

Smulkiųjų miško valdytojų miško valdų dydžio vidurkį:

– nuo 1 ha iki 3 ha įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
– nuo 3 ha iki 7 ha – suteikiama 10 balų.

Labai mažų įmonių ir (ar) fizinių asmenų vykdomos veiklos trukmės vidurkį:

– daugiau nei 5 metai – suteikiama 15 balų;
– nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai – suteikiama 10 balų.

Bent vieno iš sektorių (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, miškų ūkio, kaimo turizmo) pajamas: kai įgyvendinus projektą pajamos iš numatyto sektoriaus sudarys ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų – suteikiami 25 balai.

Vertinama pagal paraiškoje nurodytą pareiškėją ir kiekvieno partnerio pajamas iš projekte nurodyto vieno bendro sektoriaus.

Pagal projekto susietumą su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla – suteikiama 10 balų.
Pagal numatomo įgyvendinti projekto apimtis, kai:

– kiekvieno smulkiojo ūkio VED padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
– kiekvieno smulkiojo miško valdytojo pajamos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
– kiekvienos labai mažos įmonės pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau nei 20 proc. – suteikiama 20 balų;
– kiekvieno fizinio asmens pajamos iš vykdomos veiklos padidės daugiau kaip 20 proc. – suteikiama 20 balų.
Balai suteikiami tik už vieną pasirinktą kriterijų tuo atveju, kai kiekvienas iš projekto dalyvių pasiekia nurodytus rodiklius iki projekto įgyvendinimo pabaigos ir išlaiko juos visą kontrolės laikotarpį.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paraiškos pagal veiklos sritį ir prašomi dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali būti teikiami pasirašyti tik elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema adresu www.zumis.lt, pasirenkant meniu punktą „Pranešimai“.

Šaltinis: nma.lt, 2022-08-17

Daugiau kaip ketvirtadalis iki šiol jau išplukdytų grūdų buvo skirta Turkijai, 22 proc. – Iranui ir Pietų Korėjai, 8 proc. – Kinijai, o dar 6 proc. – Airijai.

Skaičiuojama, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje įstrigo daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų. Kadangi Ukraina prieš karą buvo laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų, įvairiose pasaulio dalyse buvo pradėta būgštauti dėl galimo bado.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-08-17

Ramiai, pasidairydamas, tarsi draugų ieškotų. Martelė nufotografavo jį iš kokių 30–50 metrų, o paskui palikome ramybėje. O jis nužingsniavo toliau – kažkur Pilviškių link“, – pasakojo V. Kilnienė. Ji svarstė, ar žvėris nebus šiose vietose apsistojęs jau ilgesnį laiką, mat ir pernai žmonės buvo matę klaidžiojantį stumbrą. Apie migruojantį stumbrą pernai rašėme ir „Santakoje“: vasarą vienišą patiną medžiotojo kamera užfiksavo tarp Vygrelių ir Vištyčio, Paširvinčio miške, o gruodį – prie žvėrių šėryklų Budavonės miške.

Visai nebijojo

Ko gero, paežerietė V. Kilnienė labai neklydo spėdama, kad gyvūnas ieško kompanijos. Mat kitą dieną Antupių kaime (Gižų sen.) gyvenantis ūkininkas Vytautas Kasparavičius stumbrą aptiko savo karvių bandoje. Anot vyro, jausmas buvo nekoks, nes įspūdingo dydžio žvėris nerodė jokio baimės jausmo ir nė nemanė trauktis. „Jis bandė badytis su viena karve, bet pavariau jį traktoriumi tolyn. Matau, kad paėjo į šoną ir stovi“, – pasakojo vyras.

Žvėris gal pusvalandį niekur nesitraukė, tai vienur, tai kitur parupšnojo žolės, o paskui iš lėto nuėjo Gurbšilio miško link. Stumbras buvo atklydęs ir pas Suvalkų kaimo (Šeimenos sen.) ūkininkų karves, o trečiadienį braidė per Pūstapėdžių kaimo (Šeimenos sen.) ražienas. Anot vieno skaitytojo, „stumbro jau pilna visur, nes kombainai jį vaiko“. Nebežinodami, kaip reaguoti ir ką tokiu atveju daryti, vieni žmonės apie stumbrą pranešė medžiotojams, kiti kreipėsi į aplinkosaugininkus ir net policiją.

To paties pošeimio

Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas sakė sulaukęs ne vieno pranešimo apie porą savaičių apylinkėse migruojantį stumbrą. „Nuvažiavome, įsitikinome, kad tikrai stumbras, vienišius. Greičiausiai bus atklydęs iš Baltarusijos, Belovežo girios. Labai stambus patinas, turėtų sverti apie 800 kg. O daugiau – ką jam padarysi, belieka džiaugtis gražiu gyvūnu. Vienoje vietoje jis nebūna, praėjusį vakarą žmonės šį gyvūną jau matė vaikštinėjantį prie magistralinio kelio tarp Vilkaviškio ir Marijampolės. Manau, kad jis čia – laikinai, kol yra pašaro, javų. O rudeniop greičiausiai pasitrauks į didesnius miškų masyvus“, – kalbėjo R. Smagurauskas.

Inspekcijos viršininkas jau buvo informavęs Aplinkos ministerijos specialistus. Kad stumbrą traukia prie karvių bandos, anot R. Smagurausko, nieko keista – gyvūnai yra to paties jaučių pošeimio. Spaudoje aprašytas prieš keletą metų Baltarusijoje buvęs atvejis, kai stumbras apsigyveno karvių bandoje, ir atvirkščiai – iš ūkio Lenkijoje pabėgusi karvė prisijungė prie stumbrų bandos.

Vienas – maža bėda

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vyr. specialistas Rytas Papšys, dirbantis su projektu „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“, sakė, jog mūsų krašte šis stambus žinduolis klaidžioja jau penkerius ar net šešerius metus. Tiesa, iš pradžių žvėrys buvo užfiksuoti dviese, bet nuo 2018 m. gyventojai tai vienur, tai kitur pastebi vienišą stumbrą. Specialistas iš mūsų rajono gyventojų gavo ne vieną stumbro nuotrauką. Nustebino tai, kad jose žvėris atrodo gana skirtingai.

Vienose nuotraukose jis pagal eksterjerą panašesnis į Baltarusijoje gyvenančius stumbrus, kitose – į paplitusius Lenkijoje. „Bijoti šio gyvūno nereikia. Nors ir atrodo grėsmingai, jis nėra agresyvus, iš tiesų – netgi gana atsargus ir labai arti žmogaus paprastai neina. Svarbiausia – jo neišprovokuoti, negąsdinti ar nesugalvoti eiti paglostyti. Vienas toks gyvūnas didelio nuostolio tikrai nepadarys. Su karvėmis stumbrai irgi neturėtų kariauti, nebent pasistumdo mėgindami konkuruoti dėl teritorijos, bet rimtos kovos paprastai vyksta tik rujos metu tarp patinų“, – aiškino R. Papšys. Tiesa, jei žvėris pradėtų elgtis agresyviai, tuomet būtų imtasi kitokių sprendimų.

Per daug nerangus

Šiuo metu stumbrų daugiausiai yra vidurio Lietuvoje, aplink Kėdainius. Vieni juos saugo, kiti – pyksta, nes stambūs žinduoliai ištrypia pasėlius, pridaro ūkininkams daug žalos. Tačiau kol kas šis gyvūnas įtrauktas į Raudonąją knygą ir yra saugomas.

„Jei stumbrai būtų tolygiai pasklidę visoje Lietuvoje, tada nebūtų nieko baisaus, bet kai jie susikoncentravę viename rajone – tada jau bėda. Todėl dalį jau esame išvežę į Žemaitiją, vešime ir į Dzūkiją. O į jūsų rajoną vienas atėjo pats, tik ne iš Lietuvos, o iš kitos šalies“, – sakė R. Papšys. Dabar vidurio Lietuvoje yra net virš 250 stumbrų, dar apie 30 yra Dzūkijoje. Pasienyje pasirodo pavieniai stumbrai iš Lenkijos ir Baltarusijos, bet jie skiriasi nuo Lietuvoje gyvenančių giminaičių.

Šaltinis: „Santaka“ Eglė Mičiulienė 2022-08-16

Ukrainoje kviečių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu dėl mažesnio pasėlių ploto sumažinta 2,0 mln. t (iki 19,5 mln. t). Argentinoje liepos mėn. duomenimis, kviečių derliaus prognozė numatoma 0,5 mln. t mažesnė, nei buvo prognozuota birželio mėn. Didesnis kviečių derlius, palyginti 2022 m. liepos mėn. su birželio mėn., prognozuojamas Kanadoje, JAV ir Rusijoje.

Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022–2023 m. prognozė sumažinta 1,77 mln. t (iki 784,22 mln. t). Prognozė sumažinta dėl mažesnio pašarinių ir kitų kviečių sunaudojimo ES ir Ukrainoje. USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų padidėti 0,88 mln. t ir sudaryti 205,47 mln. t. Eksporto prognozė padidinta dėl didesnio kviečių eksporto iš Kanados ir JAV.

Eksporto padidėjimą iš dalies turėtų kompensuoti prognozuojamas kviečių eksporto sumažėjimas iš ES ir Ukrainos. Kviečių importo prognozė pasaulyje padidinta 1,28 mln. t ir turėtų sudaryti 202,74 mln. t

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 14 (406) / 2022 m