Žemės ūkio naujienos: 2022-01-26

Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo neigiama neto tarptautinė migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau gyventojų nei atvyko, gimė 113,7 tūkst. mažiau nei mirė.

2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, instituciniuose namuose gyveno 20 007 gyventojai, arba 0,7 proc. (2011 m. – 23 158 gyventojai, arba 0,8 proc., 2001 m. – 23 067, arba 0,7 proc.), 1 380 gyventojų buvo benamiai (2011 m. – 857, 2001 m. – 1 250).

Daugiau kaip ketvirtadalis Lietuvos gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, mažiausiai gyventojų užfiksuota Tauragės apskrityje (3,3 proc. visų šalies gyventojų).

Savivaldybėse gyventojų skaičius taip pat netolygus. Lietuvoje buvo 4 savivaldybės (didžiųjų miestų: Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus), kuriose gyventojų skaičius viršijo 100 tūkst., jose gyveno 39,4 proc. visų šalies gyventojų. Mažiausiai gyventojų gyveno Neringos (3,6 tūkst.), Birštono (4,1 tūkst.), Rietavo (7,4 tūkst.), Pagėgių (7,4 tūkst.) savivaldybėse.

Gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo tik 6 savivaldybėse: Neringos – 40,4 proc., Klaipėdos rajono – 11, Kauno rajono – 7,4, Palangos miesto – 6,4, Vilniaus miesto – 3,9, Vilniaus rajono – 1 proc. Kitose 54 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo. Daugiau nei penktadaliu gyventojų sumažėjo Pagėgių savivaldybėje – 21,7 proc., Skuodo rajono savivaldybėje – 21,1, Pakruojo rajono savivaldybėje – 20,7 proc.

2021 m. Lietuvoje buvo 103 gyvenamosios vietovės, kurios priskiriamos miestams, jose gyveno 1 916,8 tūkst. (68,2 proc.) gyventojų. Per dešimtmetį tarp surašymų miestuose gyventojų sumažėjo 114,5 tūkst.

Didžiąją dalį Lietuvos miestų sudarė nedideli miestai. Miestai, kuriuose iki 2 000 gyventojų, sudarė trečdalį visų miestų ir juose gyveno tik 35,8 tūkst. gyventojų (1,9 proc. visų miesto gyventojų). Net 15 miestų gyveno mažiau nei 1 tūkst. gyventojų. Kaip ir 2011 m., mažiausi pagal gyventojų skaičių miestai išliko Panemunė ir Troškūnai.

Keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose – gyveno daugiau nei po 100 tūkst. gyventojų (57,3 proc. visų miesto gyventojų). Vilnius – vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Vilniaus miesto gyventojų skaičius išaugo 4,1 proc. ir dabar siekia 546,2 tūkst. Tai – penktadalis šalies gyventojų. Kitų didžiųjų miestų gyventojų skaičius sumažėjo. Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio miesto gyventojų skaičius – 10,6 proc., Šiaulių miesto – 7,9 proc., Klaipėdos miesto – 6,4 proc. Kauno mieste gyventojų sumažėjo 5,5 proc. ir nebesiekia 300 tūkst. (298,8 tūkst.).

2021 m. surašymo duomenimis, 894 tūkst. (31,8 proc.) gyventojų gyveno 16 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių. Per dešimtmetį tarp surašymų praradome 700 kaimo gyvenamųjų vietovių, gyventojų sumažėjo 118,2 tūkst. Lietuvoje vyrauja nedideli kaimai – 45,1 proc. sudarė kaimai, kuriuose iki 9 gyventojų. Juose gyveno tik 3,4 proc. visų kaimo gyventojų. Beveik 2 tūkst.(12,2 proc.) kaimo gyvenamųjų vietovių gyveno daugiau kaip po 100 gyventojų. Trijuose kaimuose gyveno daugiau kaip po 4 000 gyventojų: Skaidiškių kaime (Vilniaus rajono savivaldybė) – 4 051, Raudondvario kaime (Kauno rajono savivaldybė) – 4 079, Domeikavos kaime (Kauno rajono savivaldybė) – 5 215 gyventojų.

Gyventojų amžiaus ir lyties struktūra

2021 m. Lietuvoje gyveno 1 305 tūkst. vyrų (46,4 proc. visų gyventojų) ir 1 505,8 tūkst. moterų (53,6 proc.). Per dešimtmetį tarp surašymų vyrų sumažėjo 7 proc. (97,6 tūkst.), moterų – 8,2 proc. (135 tūkst.).

2021 m. 1 000 vyrų teko 1 154 moterys (2011 m. – 1 170, 2001 m. – 1 139). Daugiausia moterų 1 000 vyrų teko Panevėžio miesto (1 247), Birštono (1 235), Palangos miesto (1 234), Druskininkų (1 226), Kauno miesto (1 220), mažiausiai – Kaišiadorių (981), Panevėžio (1053), Alytaus (1058) rajonų savivaldybėse.

Palyginti su ankstesnių surašymų duomenimis, didėja 15–64 metų amžiaus gyventojų dalis, mažėja vaikų iki 14 metų dalis. 2021 m. surašymo duomenimis, gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes pasiskirstė taip: vaikai iki 14 metų sudarė 14,8 proc., 15–64 metų amžiaus gyventojai – 65,3 proc., 65 metų ir vyresni gyventojai – 19,9 proc. visų šalies gyventojų. Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, 2021 m. vaikų iki 14 metų sumažėjo 36,1 tūkst., arba 8 proc. 2001 m. 0–14 metų amžiaus vaikų skaičius viršijo 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičių 38,9 proc., 2011 m. jų jau buvo 17 proc. mažiau, o 2021 m. vaikų iki 14 metų buvo net ketvirtadaliu mažiau negu 65 metų ir vyresnių gyventojų. 2021 m. surašymo duomenimis, kas ketvirta šalies moteris ir kas septintas vyras buvo 65 metų ir vyresnis, 2011 m. – kas penkta moteris ir kas aštuntas vyras, 2001 m. – kas šešta moteris ir kas dešimtas vyras.

Gyventojų lyties ir amžiaus sudėtį, jų pokyčius po 2011 m. vaizdžiai iliustruoja amžiaus ir lyties piramidė, Jos viršus rodo skirtingą vyrų ir moterų mirtingumą: moterų, kurios yra 65 metų ir vyresnės, – beveik dvigubai daugiau nei vyrų – jos sudaro 65,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Per dešimtmetį nuo 2011 m. 65 metų ir vyresnių gyventojų padaugėjo 14 tūkst.: tarp moterų – 4,2 tūkst., tarp vyrų – 9,8 tūkst. Vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) moterų daugiau nei vyrų ne tik tarp visų gyventojų, bet ir tarp pačių moterų: tarp moterų 65 m. ir vyresnių dalis gerokai didesnė nei tarp to paties amžiaus vyrų, atitinkamai 24,2 ir 14,9 proc. Prieš dešimtmetį tarp moterų 65 m. ir vyresnių buvo 22 proc., o tarp vyrų – 13,2 proc.

Vyrų dalis tarp visų gyventojų išlieka šiek tiek didesnė nei moterų tik tarp jaunesnių nei 15 metų gyventojų, jie 2011 ir 2021 m. sudarė 51,3 proc. šio amžiaus gyventojų.

Remiantis 2021 m. surašymo duomenimis, vyrų iki 40 metų yra daugiau nei moterų, o tarp vyresnių nei 40 metų gyventojų – daugiau moterų. Per dešimtmetį ši amžiaus riba pasislinko lygiai 10 metų – 2011 m. vyrų, jaunesnių nei 30 metų, buvo daugiau nei to paties amžiaus moterų, o tarp vyresnių nei 30 metų gyventojų buvo daugiau moterų.

Miesto gyventojų amžiaus ir lyties struktūros pokyčiai kiek kitokie, nei matomi tarp visų gyventojų. Per dešimtmetį 11,9 proc. (41,7 tūkst.) padidėjo 65 metų ir vyresnių gyventojų, jų dalis miestuose sudaro daugiau nei penktadalį – 20,5 proc. (2011 m. buvo 17,3 proc.). 2021 metų surašymo duomenimis, moterys sudarė 65,9 proc. 65 metų ir vyresnių miestų gyventojų. 65 metų ir vyresnių miesto gyventojų dalis padidėjo ir tarp moterų, ir tarp vyrų – atitinkamai sudaro 24,7 ir 15,4 proc. (2011 m. buvo atitinkamai 20,8 ir 12,9 proc.).

Nors vertinant absoliučiais skaičiais vaikų iki 14 metų miestuose nepadaugėjo (sumažėjo 7,3 tūkst., arba 2,5 proc.), jų dalis tarp miesto gyventojų tapo šiek tiek didesnė – 2021 m. sudarė 15 proc., o 2011 m. – 14,5 proc.

Kaimo gyventojų amžiaus ir lyties struktūros pokyčiai per dešimtmetį kiek kitokie nei miesto. 65 metų ir vyresnių gyventojų sumažėjo vertinant absoliučiais skaičiais (27,6 tūkst., arba 14,1 proc.). 2021 m. surašymo duomenimis, šie gyventojai sudarė 18,8 proc. visų kaimo gyventojų, o prieš dešimtmetį – 19,3 proc. Padidėjo darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų dalis kaimuose bendrai ir pagal lytį. 2021 m. duomenimis, 15–64 m. gyventojai sudarė 66,8 proc. visų kaimo gyventojų, o prieš dešimtmetį – 65,1 proc.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-25

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 patvirtintas Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašas buvo papildytas nauju 4 priedu, kuriame nurodytos pasikeitusios produkcijos rūšių standartinės vertės. Šis priedas įsigaliojo 2021 m. gruodžio 31 dieną ir taikomas produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimui.

Įsakyme numatyta galimybė perskaičiuoti VED pagal Aprašo 1 arba 3 priede nurodytas reikšmes, jeigu Aprašo 4 priede nustatytas VED turės įtakos valdų valdytojų, iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikusių paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, įsipareigojimų, priežiūros rodiklių ir (ar) atrankos kriterijų neįvykdymui.

Paslaugas žemės ūkiui teikiantiems žemės ūkio veiklos subjektams primename, kad Pažymos apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus teikiamos ŽŪIKVC iki birželio 1 d. Gavęs šią pažymą, ŽŪIKVC perskaičiuoja VED reikšmę, įtraukdamas duomenis apie pajamas iš paslaugų žemės ūkiui. Po birželio 1 d. pažymos nepriimamos ir į VED reikšmės neperskaičiuojamos.

Žemės ūkio valdų valdytojai galės pamatyti visus savo VED rodiklius (kam jie yra apskaičiuoti) www.epaslaugos.lt, prisijungę prie paslaugos „Prašymo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir (arba) ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre, išregistruoti juos iš registrų arba atnaujinti jų duomenis pateikimas, įregistruotų registruose paslaugos gavėjo žemės ūkio valdos ir (arba) ūkininko ūkio duomenų peržiūra“.

Šaltinis: vic.lt, 2022-01-24

Ekspertų teigimu, supirkimo kaina augo dėl situacijos eksporto rinkose bei paklausos, tačiau ūkininkai tuo pernelyg nesidžiaugia – išlaidos dėl išaugusių energijos kainų jiems taip pat padidėjo. Perdirbėjai sako pastebintys, jog kai kurios piką pasiekusios produktų kainos eksporto rinkose pradėjo leistis, tačiau, ekonomisto vertinimu, Lietuvos parduotuvėse jos metų pradžioje mažėti neturėtų.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad žaliavinio pieno kainos pastaruoju metu Lietuvoje istoriškai yra aukščiausios. Be to, nuo vasaros vidurio kainos šalyje augo sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje. „Kelis dešimtmečius buvo kalbama, kad kainos yra gerokai žemesnės nei likusioje Europos Sąjungoje, tai per pastaruosius keletą mėnesių įvyko pakankamai radikalūs pokyčiai, kad vidutinės kainos susilyginusios su Europos Sąjungos vidurkiu“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Bendrijoje, kur vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė kaina siekė 407 eurus. Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gruodį buvo 427,2 euro už toną – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 metų gruodį. Kaina stambiesiems ūkiams siekė 466,62 euro – atitinkamai 34 proc. ir 4,9 proc. bei viršijo Europos Sąjungos vidurkį.

Supirkimo kainas veikia eksporto rinkos

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad supirkimo kainų augimą lemia situacija eksporto rinkose bei išaugusi paklausa. „Kadangi paskutinius kelis mėnesius kainos eksporto rinkose yra pakilusios, pakilusi ir paklausa, tai lemia ir žaliavinio pieno kainų didėjimą“, – BNS sakė D. Trumpa. „Eksporto rinkose kainas augina tas pats, kaip ir visur. Pagrindinė priežastis turbūt yra ta, kad pinigų masė visame pasaulyje yra didiesnė, tai atsiliepia ir kainų augimui“, – kalbėjo jis.

Pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis teigė, jog Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje, nes Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. E. Simonio teigimu, pasaulinėje pieno rinkoje dabartiniam kainų lygiui pagrindą paklojo lėtėjanti pieno gamyba svarbiausiuose eksporto regionuose ir tuo pat metu augusi produktų paklausa pagrindinėse importuojančiose šalyse.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėjo žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos. Pieno produktų gamintojai eksporto rinkose susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos“, – pranešime sakė jis. T. Povilausko vertinimu, Europoje pastaraisiais mėnesiais sparčiai brangsta riebalinė pieno dalis – grietinėlė, sviestas – ją Lietuvos perdirbėjai labiausiai eksportuoja į užsienį. Jis taip pat pastebi, kad pieno produktų lygis Europoje yra pakankamai žemas.

„Lietuviai gali duoti to riebalo, o be to, sūrio gamybos maržos geros, tai susidėjo produktinė gera situacija rinkoje, kuri leidžia mūsų perdirbėjams, nepaisant to, ka kainos labia užaugusios, didinti gamybą ir mokėti tas didesnes kainas, kad produktą išvežtų į eksporto rinkas ir dar iš to uždirbtų“, – BNS sakė ekonomistas.

Produktų kainos gali atslūgti pavasarį

Pieno perdirbėjai neprognozuoja, kada galėtų nukristi kainos, tačiau sako, kad šiuo metu augimas yra sustojęs. Tuo metu ekonomistas vertina, jog pieno produktų kainos grįžti į ankstesnį lygį galėtų pavasarį.

D. Trumpos teigimu, pieno produktų kainų augimui didžiausios įtakos turi brangstantis žaliavinis pienas, taip pat energijos ištekliai, augantys atlyginimai. Vis dėl to jis sako, kad pastaruoju metu kainų augimas yra sustojęs. „Paskutinės žinios, kad toks staigus šuolis, kuris buvo stebimas praėjusių metų rudenį ir žiemos pradžioje, dabar yra sustojęs, kainų augimo nesimato, o kas bus ateityje, ir dėl konkurencijos negaliu kalbėti, bet ir sunku spėlioti, kas bus pasaulyje“, – kalbėjo jis.

E. Simonis taip pat teigė, kad kai kurių produktų kainos eksporto rinkose, pasiekusios piką, pradėjo leistis. SEB ekonomistas T. Povilauskas teigė, kad trumpuoju laikotarpiu pieno produktų kainos dar gali augti. „Dėl žaliavų viskas išsimušę iš vėžių. Pastaruosius 30 metų europinės pieno produktų kainos svyravo tokiuose rėžiuose, kad kaina atsimuša į tam tikras lubas, krenta į apačią paskui kyla į viršų. Dabar matant ir iš kitų žaliavų pavyzdžio, gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu tos lubos gali būti pramušamos ir gali pieno produktų kainos dar eiti į viršų, nepaisant to, kad jos tikrai istoriškai aukštos“, – BNS sakė jis.

Jis taip pat kalbėjo, kad karvių pieno gamyba auga lėčiau nei buvo tikimasi, todėl kol nebus primilžio padidėjimo pagrindinėse rinkose – Europos Sąjungoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, tol pakankmaia sudėtinga prognozuoti kainų mažėjimą. „Labiausiai reikėtų, kad Europos Sąjungos pieno primilžis ūgteltų, bet jis koreliuoja su sezoniškumu, pradeda augti pavasarį, tai tikimės, turės ūkininkai apyvartinių lėšų, bus palankūs orai pašarams ir tas primilžis pradės augti, o pieno produktų kainos grįš ten, kur būdavo anksčiau.

Bet pirmą ketvirtį akivaizdu, kad to dar nebus“, – sakė T. Povilauskas. „Gruodį pieno produktai buvo iš tų kategorijų, kur labiausiai augo tiek per metus, tiek per mėnesį. Natūralu, jei eksporto rinkose kaina auga, tai Lietuovje irgi tas vyksta, o kada bus pikas, net nenorėčiau prognozuoti. Matome, kad sausį eksporto rinkose kainos didėja ES, tai faktas, kad sausį dar ne pikas ir Lietuvos parduotuvėse“, – pridūrė jis.

Ūkininkai pernelyg nedžiūgauja

Perdirbėjams žaliavinį pieną perkant brangiau, ūkininkai sako, kad tai situaciją šiek tiek pagerina, tačiau sunkumų kelia išaugusios energijos kainos, brangstanti žaliava pašarams.

„Aš už elektrą savo fermoje mokėdavau 1,8 tūkst. eurų, o dabar – 5 tūkst. eurų per mėnesį. Soją pirkdavom karvėms 500 eurų, dabar 1 tūkst. eurų, rapsai 700 eurų. Ką bežiūrėsi, viskas išbrango“, – BNS sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. Jis taip pat kalbėjo, kad karvių laikytojų nuolat mažėja, nes ūkininkams jų laikyti tiesiog neapsimoka.

„Kiek kainuoja pagaminti tą litrą pieno, tų mažiukų ūkių savikaina 58 centai, bet jie neskaičiuoja savo darbo laiko, kiek įdeda. Kažkada buvo 257 tūkst. pieno gamintojų, o liko 14 tūkstančių. Auginom 3,7 mln. tonų pieno, liko 1,3 mln. tonų. Ir šiandien, jei mes per mėnesį pagaminam 105 tūkst. tonų, tai dar 45 tūkst. tonų atsivežam iš Latvijos ir Estijos ir dar baltyminį koncentratą. Jei šito neatsivežtų, tai dvi-tris gamyklas reikėtų uždaryti“, – sakė J. Vilionis. „Taip yra, nes ūkininkams neapsimoka. Vasarą dar pigesnį dyzeliną pirkom, pasigaminom pašarus pigiai, bet ateina pavasaris kai reikės brangiau už kurą, elektrą mokėti, už detales“, – kalbėjo jis.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai sausį-spalį Lietuvoje buvo 16 tūkst. pieną parduodančių ūkių, kai 2016 metais – 28,7 tūkst. ūkių. Karvių skaičius pernai siekė 208 tūkst., o 2016 metais – 253,7 tūkst. Pernai sausį-spalį perdirbimui parduota 1,1 mln. tonų pieno, o 2016 metais – 1,4 mln. tonų.

Šaltinis: delfi.lt, Erika Alonderytė, 2022-01-25

Todėl 2020 metų birželį Europos Parlamentas įsteigė tyrimo komitetą transportuojamų gyvūnų apsaugos klausimais, kuris savo išvadose konstatavo, kad ES valstybės nesilaiko vežamų gyvūnų apsaugos taisyklių. Tarp nustatytų pažeidimų minimas pakankamos erdvės gyvūnams trūkumas, nepakankamas vėdinimas, netinkamas maisto ir skysčių tiekimas. Gyvūnai transportuojami tam nepritaikytuose transporto priemonėse, gabenami ilgą laiką ir labai karštomis dienomis, rašoma pranešime.

Tarp pagrindinių išvadų ir siūlymų buvo:
– Nustatyti, kad skersti gabenamų naminių gyvūnų vežimo laikas iš esmės neviršytų aštuonių valandų;
– Vengti pervežti vaikingas pateles ir neleisti gabenti jaunesnių nei keturių savaičių veršelių, išskyrus atvejus, kai juos veža ūkininkai ne didesniu nei 50 km atstumu;
– Įpareigoti gyvūnus ilgais maršrutais gabenančiose transporto priemonėse įrengti apsauginę vaizdo stebėjimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant pakrovimo ir iškrovimo operacijoms;
– Leisti pervežti gyvūnus, jeigu pagal orų prognozę temperatūra neviršys 5–30 °C;
– Transporto priemonėse registruoti temperatūrą, drėgmę ir amoniako lygį;
– Leisti vežti gyvūnus tarp ES ir trečiųjų šalių tik tada, kai galima užtikrinti, kad laikomasi ES gyvūnų gerovės standartų;
– Ilgainiui siekti efektyvesnės ir etiškesnės sistemos, kad būtų skatinamas spermos ar embrionų, o ne pačių veislinių gyvūnų, pervežimas, ir, kur įmanoma, vežama skerdena bei mėsa, užuot vežus gyvūnus skersti.

Siekdami pagerinti situaciją ketvirtadienį europarlamentarai priėmė rekomendacijas (557 balsai už, 55 prieš, 78 susilaikius), ragindami Komisiją ir ES valstybes dėti daugiau pastangų užtikrinant gabenamų gyvūnų gerovę, atnaujinti pasenusias ES taisykles ir suteikti šiam klausimui daugiau politinio dėmesio, gyvūnų gerovę įvardinant vieno iš ES komisarų kuruojamos srities pavadinime. EP nariai taip pat siūlo nustatyti, kad skersti gabenamų naminių gyvūnų vežimo laikas iš esmės neviršytų aštuonių valandų. Jie ragina vengti vežti vaikingas pateles ir neleisti gabenti jaunesnių nei keturių savaičių veršelių, išskyrus atvejus, kai juos veža ūkininkai ne didesniu nei 50 km atstumu.

Europarlamentarai rekomenduoja įpareigoti gyvūnus ilgais maršrutais gabenančiose transporto priemonėse įrengti apsauginę vaizdo stebėjimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant pakrovimo ir iškrovimo operacijoms. Jie mano, kad leidimai gyvūnų gabenimui gali būti išduoti tik tuo atveju, jei pagal orų prognozę temperatūra neviršys 5–30 °C. Transporto priemonėse svarbu registruoti tiek temperatūrą, tiek drėgmę, tiek ir amoniako lygį, įsitikinę EP nariai.

Jie kartu atkreipia dėmesį, kad ES nėra gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis kontrolės sistemos. Europarlamentarai ragina ES valstybes tikrinti visas gyvūnų siuntas į ES nepriklausančias valstybes, siekiant užtikrinti, kad gyvūnams būtų suteikta pakankamai erdvės, jie gautų pakankamai pašaro ir vandens, o jų girdymo įranga veiktų tinkamai. Europarlamentarai ragina leisti vežti gyvūnus tarp ES ir trečiųjų šalių tik tada, kai galima užtikrinti, kad laikomasi ES gyvūnų gerovės standartų. EP nariai taip pat ilgainiui siūlo pereiti prie efektyvesnės ir etiškesnės sistemos, kad būtų skatinamas spermos ar embrionų, o ne pačių veislinių gyvūnų, pervežimas, ir, kur įmanoma, vežama skerdena bei mėsa, užuot vežus gyvūnus skersti.

Jie ragina Komisiją ne vėliau kaip 2023 m. pristatyti šių pokyčių veiksmų planą ir galimus finansavimo šaltinius, kurie padėtų sušvelninti šių pokyčio socialinį ir ekonominį poveikį. EP pranešėjas Daniel Buda (Europos liaudies partija, Rumunija) kalbėjo: „Vežamų gyvūnų gerovė negali būti derybų objektu, ją reikia užtikrinti iki pat kelionės pabaigos.

Taikant aukščiausius gyvūnų gerovės standartus, gyvų galvijų transportavimas ES valstybėse ir už jos ribų neturi nutrūkti. Tai svarbu tiek ES ekonomikai, tiek ūkininkų išgyvenimui.“ EP pranešėja Isabel Carvalhais (Socialistai ir demokratai, Portugalija) pridūrė: „Gyvūnų gerovė yra viena iš aktualiausių šios institucijos temų. Gyvų gyvūnų gabenimas yra neatsiejama nuo jų gerovės užtikrinimo, kurį mes nuodugniai vertinimo EP tyrimo komitete. Turime rasti geresnes alternatyvas gyvūnų transportavimui, tačiau kartu turime atsižvelgti į socialinius tokių pokyčių padarinius.“

Šaltinis: delfi.lt, 2022-01-21

Analizuojamu laikotarpiu avižos buvo superkamos vidutiniškai po 185,18 EUR/t – 16,16 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir 47,50 proc. brangiau negu prieš metus. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų 2 savaitę sudarė 245,93 EUR/t – tai buvo panaši kaina, palyginti su 1 savaitę buvusia kaina, bei 45,67 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina.

Tik kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 2 savaitę buvo 16,60 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 41,13 proc. didesnė negu prieš metus bei sudarė 220,96 EUR/t. Rapsai 2022 m. 2 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 708,75 EUR/t – ir tai buvo 1,73 proc. mažesnė kaina negu prieš savaitę, bet net 76,36 proc. didesnė kaina, palyginti su prieš metus
buvusia kaina.

Šaltinis: vic.lt, Agro Rinka, 2022-01-24