Žemės ūkio naujienos: 2022-02-08

Parama skiriama net septynių sričių individualioms ir grupinėms konsultacijoms, seminarams, lauko dienoms arba diskusijų grupėms, ypatingą dėmesį skiriant inovacijų ir skaitmeninio žemės ūkio temoms.

Šalies ūkininkai galės gauti konsultacijas gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimo; kooperacijos žemės ūkyje plėtros; žemės ūkio technikos priežiūros, pastatų statybos ir gamybos darbų organizavimo; žemės ūkio verslo planavimo ir veiklos teisiniais klausimais; Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso, ekologinio ūkininkavimo ir klimato kaitos klausimais. Konsultacijos taip pat bus teikiamos ir laukinių paukščių apsaugos bei trumpųjų maisto tiekimo grandinių įdiegimo ūkiuose ir kooperacijos klausimais.

Visiems seminarų ar lauko dienų, diskusijų grupių dalyviams bus išduodami pažymėjimai. Individualios ir grupinės konsultacijos, konsultaciniai renginiai galės būti finansuojami iki 100 proc. Paraiškos teikti konsultacijoms ūkininkams ir kitiems asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, priimamos vasario 4 – 21 dienomis.

Paramos paraiška ir reikalingi dokumentai įvairiais taisyklėse nurodytais būdais – spausdintine ar elektronine forma, paštu arba per kurjerį – turi būti pateikti Žemės ūkio ministerijos Žinių plėtros ir konsultavimo skyriui (I. Kanto g. 23, 44296 Kaunas). Papildoma informacija teikiama tel.: +370 665 22 580.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-02-04

Ministrai tęs diskusijas apie anglies ūkininkavimą, diskutuos apie palankiausias tam žemės ūkio ir miškininkystės praktikas, dalysis gerąja patirtimi. Taip pat aptars būdus, kaip paskatinti ūkininkus labiau įsitraukti į šią veiklą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-07

K. Armonas Pagalėvėnių kaime ūkininkauti pradėjo nuo 50 ha, o dabar šeima dirba 300 ha savos bei nuomojamos žemės, kurioje dera žieminiai kviečiai, kvietrugiai, rapsai, miežiai, žirniai, pupos, grikiai, aliejiniai ridikai ir garstyčios… Sėklai auginama apie 10 rūšių įvairių augalų. Pasak ūkininko, per metus jis užaugina ir paruošia daugiau kaip 1000 tonų sėklos, kurią realizuoja Lietuvoje ir užsienyje. Sėklos atneša didesnę pridėtinę vertę nei tik grūdų auginimas, tad lietuvio užaugintos sėklos keliauja į šalies, Latvijos, Čekijos ūkius.

Pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos parama, Kęstutis įsigijo javų kombainą ir purkštuvą. Prieš dvylika metų prie gamybinių pastatų pastatė 60 metrų aukščio, dviejų menčių, 250 kilovatų galingumo vėjo jėgainę, kuri, pasak ūkininko, jau atsipirko. Per metus jėgainė pagamina 400 – 450 tūkst. kilovatvalandžių. Grūdų džiovyklos kurui Kęstutis naudoja grūdų valymo atliekas, medžio skiedras.

K. Armonas sako ūkio veiklas po truputį perduodantis į sūnaus rankas. „Ūkininkaujame su sūnum, jaunuoju ūkininku, turinčiu daržovių ūkį. Noriu palaipsniui ūkį ir žinias perduoti jaunajai kartai“, – teigia Kęstutis, Lietuvoje garsėjantis kaip ūkininkas, pasikinkęs vėją.

Provanso dvelksmas Biržų rajone

Mockūnų kaime Giedrės Rybalko ūkyje vasarą pusės hektaro plote sužydus levandoms, sulekia ne tik bitės – pasigrožėti važiuoja žmonės iš visos Lietuvos.

„Tai buvo tik įdomus pomėgis, kuris peraugo į nuolatinį darbą ir verslą. Iš karto po studijų, 2005 m., perėmiau visą tėčio ūkį. Iš pradžių auginome grūdines kultūras, bet tai nebuvo pelninga, nes ūkis ir našumas nedidelis. Tad ieškojau kitų galimybių, norėjau dirbti tai, ką mėgstu ir kuo žaviuosi“, – apie levandų ūkio pradžią pasakoja Giedrė.

Dabar ūkininkė sako, kad net nebūtų pagalvojusi, jog iš mokytojos taps ūkininke ir pradės savo verslą. Iš pradžių levandų tebuvo keturios vagos, tačiau metams bėgant jų daugėjo. Taip atsirado „Levandų ūkis“, kuriame jau darbuojasi ir ūkininkės sūnus, du nuolatiniai darbuotojai, o vasarą samdomi dar 4-5 žmonės.

Bėgant laikui šeima nutarė levandas ne tik auginti, bet ir gaminti iš jų produkciją bei rengti edukacines programas – vasarą lankytojus vilioja pažintinė programa „Levanda nuo sėklos iki produkto“, veikia kūrybinės dirbtuvės – kvepalų kūrimo dirbtuvėlės, muilo gamybos, interjero elementų dekoravimas.

Nužydėjus levandoms darbai ūkyje nesustoja, tuo įsitikino ir žemės ūkio ministras K. Navickas, apžiūrėjęs laukus bei dirbtuves. „Reikia atsodinti augalus, apkarpyti, paruošti levandas ateinančiam sezonui. Gaminame levandomis kvepiančius muilus, hidrolatus, žvakes, kvapnius maišelius, arbatas, kvepalus, kūno priežiūros priemones. Veiklos netrūksta visus metus“, – teigia ūkininkė.

Giedrė planuoja ūkio plėtrą – iš uogų ir vaisių gaminti įvairius skanėstus.

Auginti levandas ir gaminti iš jų produkciją Giedrė pradėjo savo lėšomis. Vėliau, gavusi paramą, įsigijo džiovyklą, kitos technikos, įrengė dirbtuvėles.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-07

Teisiškai parašui ranka prilygsta tik kvalifikuotas elektroninis parašas. Reikalavimai kvalifikuotam elektroniniam parašui yra vienodi visose ES šalyse.

Elektroninis parašas yra kvalifikuotas, jei jis yra saugus ir sudarytas saugia parašo formavimo įranga bei patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Elektroninis parašas yra saugus, jei:

-yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu;
– leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį;
-yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia;
-yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas.

SVARBU:

-teikiant dokumentus NMA pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atkreiptinas dėmesys į kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato galiojimo laiką – jis neturi būti pasibaigęs! Pasitikrinti, kiek laiko galioja kvalifikuotas el. parašas, galima toje pačioje svetainėje, kurioje pasirašomas dokumentas.

NMA priima dokumentus DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF formatais.

Šaltinis: nma.lt,2022-02-07

Per kiek laiko šie statiniai iškils kraštovaizdyje, dar nežinia. Apylinkių gyventojai iš pradžių įtariai žiūrėjo į šią naujovę, todėl nusprendėme pasidomėti vėjo jėgainių įrengimu iš arčiau. Vėjo malūnai atsiras nuomotoje žemėje. Savo žemes sutiko išnuomoti ūkininkas Stasys Jasiūnas bei jo šeima. Ūkininkas pasakojo, kad žino, jog kiekvienai jėgainei bus skiriama apie 1 ha plotas.

Žemės savininkas pripažino, kad buvo prieštaraujančių vėjo elektrinių statybai, tačiau jis sakė pavojaus šiuose įrenginiuose nematantis, kadangi artimiausias kaimas nuo iškilsiančių „malūnų“ yra už maždaug 1 km. Reikalavimas – statyti elektrines ne arčiau nei 400 metrų nuo gyvenamųjų namų – yra išpildytas. S. Jasiūnas mano, kad šiais laikais žmonės priešiškai būna nusiteikę tada, kai nori gauti pinigų. Žemės nuomos sutartis su jėgainių statytojais su ūkininku sudaryta 30 metų, bet bus pratęsta. Ūkininkas įsitikinęs, kad ekologiškiausia elektros gamyba – saulės ir vėjo. Esą kiek jis domėjosi, statomos elektrinės yra bene vienos aukščiausių Lietuvoje. Yra žinoma, kad pačias jėgaines bus imtasi montuoti jau šį pavasarį, dabar atliekami paruošimo darbai.

Kaip atrodys vėjo jėgainių parkas?

Kaip minėjome, vėjo jėgainių parką sudarys 12 vėjo „malūnų“. Kiekvienas iš jų turėtų užimti 38,5 kv. m. plotą. Pabandykime įsivaizduoti plieninių konstrukcijų bokštą, kurio stebulės aukštis 151 metras. Vėjo elektrinės aukštis, įskaitant sparnuotę, dar didesnis – 230 metrų, o rotoriaus skersmuo – 158 metrai. Palyginimui – jeigu vienas devynaukštis į dangų iškilęs 30 metrų, tai vėjo elektrinė yra kaip maždaug septyni tokie devynaukščiai sudėjus.

Pigus ir nekenkiantis aplinkai energijos šaltinis

Skelbiama, kad vėjo energetika – viena iš mažiausiai aplinkai kenkiančių energetikos šakų. Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų, naudojant kietą, skystą, dujinį kurą, kuriam reikia didžiulių išlaidų, kad kuras būtų išgautas iš žemės gelmių, atvežtas iki elektrinių, sudegintas, pašalinti pelenai, išvalyti dūmai, įšildytas vanduo vandens aušyklose ir sumažintas atmosferos oro teršimas, vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia. Vėjo energija šiandien yra pigiausias elektros energijos šaltinis daugumoje pasaulio vietų.

Nauda seniūnijai – keliai bei finansai

Kokią naudą duos vėjo jėgainės Kamajų seniūnijoje, paklausėme savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo R. Simanavičiaus. Pasak jo, vėjo elektrinių įrengimas padės pasirūpinti keliais šioje teritorijoje.

Taip pat savivaldybė turės ir finansinės naudos – 2019 m. lapkričio 5 d. tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir planavimo iniciatoriaus pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas, kuriuo planavimo iniciatorius įsipareigojo teikti kasmetinę tikslinės paskirties finansinę paramą (15 000 Eur), kurią administracija skirs Kamajų seniūnijai. Taip pat neginčytina ir tai, kad, pastačius vėjo jėgainių parką, Rokiškio rajono savivaldybės biudžetas iš nekilnojamojo turto mokesčio kasmet gaus pajamų.

Statytojų derybos vyko, norint ne tik gauti, bet ir duoti

Apie tai, kaip pradėta planuoti statyti vėjo elektrines, plačiau papasakojo buvęs rajono meras Antanas Vagonis. Pasak jo, statytojai pagal vėjo žemėlapį rinkosi žemes, derėjosi su žemių savininkais. Dažniausiai gyventojai vėjo „malūnų“ nenori bei reiškia pretenzijas dėl galimo triukšmo, neva neigiamo poveikio sveikatai bei atpigsiančio nekilnojamojo turto. Anot A. Vagonio, pradinė kalba su elektrinių statytojais buvo tokia, kad jie žadėjo įrengti krepšinio aikštelę Kamajuose, prisidėti prie savivaldybės biudžeto keliolika tūkstančių eurų. A. Vagonis mano, kad šios bendrovės pasiūlymai buvo geranoriški, norint tapti normalia bendrove, kuri atneštų pridėtinę vertę bendruomenei. Derybas vedė danų kompanija, kurioje – europietiška kultūra ir kitoks požiūris į verslą.

Dėl jėgainių statymo pavyko susitarti su gyventojais ir darbai pradėti maždaug prieš mėnesį. Galutinės statytojų derybos įvyko su dabartiniu meru Ramūnu Godeliausku. Statytojų derybos vyko, norint ne tik gauti, bet ir duoti Apie tai, kaip pradėta planuoti statyti vėjo elektrines, plačiau papasakojo buvęs rajono meras Antanas Vagonis. Pasak jo, statytojai pagal vėjo žemėlapį rinkosi žemes, derėjosi su žemių savininkais. Dažniausiai gyventojai vėjo „malūnų“ nenori bei reiškia pretenzijas dėl galimo triukšmo, neva neigiamo poveikio sveikatai bei atpigsiančio nekilnojamojo turto.

Anot A. Vagonio, pradinė kalba su elektrinių statytojais buvo tokia, kad jie žadėjo įrengti krepšinio aikštelę Kamajuose, prisidėti prie savivaldybės biudžeto keliolika tūkstančių eurų. A. Vagonis mano, kad šios bendrovės pasiūlymai buvo geranoriški, norint tapti normalia bendrove, kuri atneštų pridėtinę vertę bendruomenei. Derybas vedė danų kompanija, kurioje – europietiška kultūra ir kitoks požiūris į verslą. Dėl jėgainių statymo pavyko susitarti su gyventojais ir darbai pradėti maždaug prieš mėnesį. Galutinės statytojų derybos įvyko su dabartiniu meru Ramūnu Godeliausku.

Sutarta: 15 tūkst. eurų Kamajų seniūnijai kasmet

Savivaldybės meras R. Godeliauskas informavo, kad statybos leidimas bendrovei, statančiai jėgaines, išduotas pernai metų pabaigoje. Su gretimų sklypų savininkais buvo susitarta, gauti jų sutikimai. Savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su statytojais, kurie kasmet skirs po 15 tūkst. eurų paramą. Ši suma bus skirta būtent Kamajų seniūnijai. Seniūnija savo ruožtu gerins gyvenamąją aplinką šalia vėjo jėgainių.

Duokiškio kaimo bendruomenė – skeptikai

Duokiškio kaimo bendruomenės tarybos pirmininkė Giedrė Dagienė nebuvo tiek optimistiška. Pasak jos, pradiniame etape niekas gyventojų nuomonės neklausė. Žmonės jautė įtampą ir netikrumą, bet viskas jau buvo nuspręsta. Ji pripažino, kad buvo pateikta poveikio aplinkai ataskaita, su išvadomis susipažino.

G. Dagienės žiniomis, gretimų žemės sklypų savininkai pasirašė sutikimus, tačiau kai kurie iš jų gyvena miestuose ir Kamajų seniūnijoje yra tik jų žemė. „Turbūt kiekvienas supranta, kad dalis ramybės bus paaukota. Galbūt mes dar nežinome, kaip šis vėjo jėgainių parkas gali paveikti. Parkas planuojamas didžiulis, didelio pajėgumo,“ – pasvarstė moteris.

Didžiausia problema dabar – mašinų keliamas triukšmas

Pasak Duokiškio seniūnaitijos seniūnaičio Arvydo Žvirblio, tarp gyventojų buvo jėgainių norinčių, buvo ir nenorinčių.
Dabar didžiausia problema – gyventojai nebeturi ramybės dėl pravažiuojančių krovininių automobilių, prastas kelias, dėl to žmonės nepatenkinti. Jėgainės nuo šio gyventojo bus toli, todėl A. Žvirblis dėl jų labai nesuko sau galvos. „Man asmeniškai nieko tokio,“ – numojo ranka Duokiškio seniūnaitis.

Gyvenimas statybų aikštelėje

Tytelių kaimo gyventojas Giedrius Dobrega sako, kad nepatogumų dabar yra daug. Anot G. Dobregos, 30-40 sunkvežimių pro kaimą važiuoja dieną – naktį, praktiškai gyvenimas vyksta statybų aikštelėje. Žmogus sako turėjęs daug rūpesčių, kad jėgainės kaip galima labiau būtų patrauktos nuo gyvenamųjų namų, būtų išlaikytos sanitarinės normos. „Tegul stato, daug pinigų įdėjo,“ – tarstelėjo šalia statybų atsidūręs gyventojas. Gerai šie vėjo „malūnai“ ar blogai, sunku dar spręsti. Kiek tenka stebėti, ten, kur jėgainės jau pastatytos, gyventojų skundai liaujasi.

Šaltinis: lrytas.lt, Rita Grigalienė, „Rokiškio sirena“, 2022-02-07