Žemės ūkio naujienos: 2022-02-09

K. Valentinavičius sako, kad pradėjęs ūkininkauti tvartą susirentęs pats. Dabar 50 karvių laikomos šaltojo tipo tvarte, iš kurio kada panorėjusios keliauja į elektriniu piemeniu aptvertas netoliese tvarto ir namų plytinčias ganyklas.

Valentinavičiai dirba apie 140 ha: augina kviečius, miežius, rapsus, kukurūzus. Intensyviai naudojamos ganyklos ir pievos atnaujinamos kas trejus metus. Pašarus pieno ūkiui gamina patys. „Gyvulininkystėje svarbiausia kokybiški pašarai. Per metus iš karvės melžiame 10 tonų pieno ”, – sako ūkininkas.

Kęstutis spėja ne tik prižiūrėti ūkį, puoselėti sodybą, bet ir neapleidžia senųjų biržiečių ir protėvių tradicijų – savo reikmėms senoje pirtelėje, mediniuose kubiluose, gamina senovinį alų, kurį vadina ūkio paveldu. Jis sako, kad apie naminės degtinės legalizavimą kalbantys parlamentarai šias kalbas turėtų pradėti nuo leidimo parduoti tradicinį naminį alų.

Kęstučio sodyboje ministras su rajono ūkininkais aptarė daug aktualių temų, viena jų – integruotos kenksmingų organizmų kontrolės reikalavimai. Po diskusijų ministras teigė, kad dalis reikalavimų bus peržiūrėta ir pateikta aiškiau, suprantamiau.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-07

Panevėžio rajone, Gustonyse, vykusiame susitikime aptarti kuro akcizai žemdirbiams, pievų atkūrimo reikalavimai, Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas, taip pat domėtasi ministro požiūriu į kooperaciją.

Daugeliui smulkių ūkių išgyvenimo galimybė – kooperuotis, sako ministras. „Ypač dabar, kai sunku prognozuoti rinkos svyravimus, kai tenka atlaikyti didžiųjų šalies ir užsienio kompanijų diktuojamas sąlygas – susikooperavusių ūkininkų derybinės pozicijos tvirtesnės, tada kitos pridėtinės vertės ir plėtros galimybės“, – sako ministras.

Jam pritaria „Panevėžio aruodo“ valdybos pirmininkas Simonas Barzda. „Didžioji dalis kooperatyvo narių yra jaunieji ūkininkai, turintys labai įvairaus dydžio ūkius – nuo 70 iki 2 tūkst. ha. O pradėjome nuo nedidelės grupelės ūkininkų. Kai pabandėme dirbti kartu, kartu pirkti ir parduoti, pamatėme, kad galime smarkiai išlošti derybose dėl kainų. Taip ratas pamažu plėtėsi, išaugo administravimo poreikis, tuomet ir įregistravome kooperatyvą“, – bendradarbiavimo pradžią prisimena S. Barzda.

Ūkininkams kooperatyvas teikia įvairias paslaugas – padeda parduoti grūdus, pirkti reikiamas priemones, teikia konsultacijas, veda buhalterines apskaitas, nuolat organizuoja mokymus. „Matant rinkos svyravimus, įvairių tiekimo grandžių trūkinėjimus, kompanijų stambėjimą šalyje ir pasaulyje, vienijantis ūkininkams yra saugiau. Tai ir kitos derybinės pozicijos, kitos plėtros ir pridėtinės vertės kūrimo galimybės. Kartu kuri ir augti“, – teigia S. Barzda. Pasak jo, kooperatyvas – savotiškas klubas pabendrauti ir atliepti ūkininkų poreikius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-08

Už dujas – du milijonai

Mėsiniai viščiukai mėgsta šiltai gyventi. Mažiems viščiukams būtina išlaikyti optimalią, iki 32 laipsnių šilumos rėžimą. Kad būtų užtikrinti šie patogumai, šildyti tenka ne tik dujomis, bet ir elektra. Už šiuos patogumus sąskaitas gavę UAB „Kauno grūdų“ paukštynai liko nustėrę – tokių skaičių dar neteko matyti. Įmonių grupės pardavimų vadovė Vilma Chorūnaitė sako, kad jos atstovaujamos įmonės paukštynai už gruodžio mėnesį sumokėjo du milijonus eurų vien tik už gamtines dujas. Įprastai už šį laikotarpį sąskaitos siekdavo apie 300 tūkst. eurų. „Tai man patvirtino paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas. Tai yra žiauru, nes mes nesulaukiame jokios pagalbos. Jos negavome dar nuo pirmosios pandemijos bangos, kai buvome uždaryti ir negalėjome įprastai dirbti. Situacija labai rimta. Viską įvertinus – kiek paukštis turi kainuoti?“ – susirūpinusi kalba V.Chorūnaitė teigdama, kad brango ne tik dujos, elektra, bet ir pašarai.

Anot jos, žaliavos pašarams brango ne mėnesiais, o savaitėmis. Didieji ūkiai jau turi šešiaženklius įsiskolinimus vien už pašarus. Skaudžiai atsiliepė ir politiniai nesutarimai su Kinija. Žaliavos iš Kinijos neatvyksta, todėl alternatyvių produktų reikia ieškoti Europoje. Pastarieji šiapus Kinijos sienos brangesni.

Smulkieji gali neatsitiesti

„Kauno grūdų“ pardavimų vadovė, bendravusi ir su smulkesniais paukščių augintojais, girdi tą patį susirūpinimą. Nedideli ūkiai, kuriuose auginama apie 60 tūkst. paukščių, už elektrą sumokėjo apie 40 tūkst. eurų. Dalis smulkesnių ūkių atsisako auginti paukščius žiemą ir prie gamybos planuos grįžti tik pavasarį. Gamybą mažinti ruošiasi ir didieji šalies paukštynai. Pasak V.Chorūnaitės, „Kauno grūdų grupės“ paukštynai šią žiemą trečdaliu mažina auginamų paukščių skaičių. Planuojama laikinai stabdyti ir Kaišiadoryse veikiančios skerdyklos veiklą. „Pernai panaši situacija buvo dėl pandemijos, kai užsidarė viešbučiai, restoranai ir turėjome produkcijos perteklių. Tada gamybą mažinome, mėsą dėjome į šaldiklius. Pavasarį rinka atsigavo, ir vėl grįžome į senas vėžes“, – panašaus scenarijaus ir šiemet tikisi V.Chorūnaitė.

Ji įsitikinusi, kad dabar susiklosčiusi situacija mažiesiems paukščių augintojams yra bankroto nuosprendis, ir dalis jų sunkiai atsities ir pavasarį.

Stambūs paukštynai patiria ir daugiau sunkumų. Pašnekovė sako, kad darosi sunku išlaikyti ir vaistinių preparatų tiekėjus, su kuriais sudarytos išankstinės sutartys. „Mažiname gamybą, todėl normalu, kad ir vakcinų ar kitų preparatų mums reikės mažiau, tačiau mes esame įsipareigoję įsigyti tam tikrą preparatų kiekį. Jeigu jų prisipirksime daugiau nei mums reikės, mes jų niekur kitur realizuoti negalėsime, nes jie su lietuvišku ženklinimu“, – apie sunkumus planuojant išankstinius užsakymus kalba „Kauno grūdų“ atstovė.

Alternatyvos nėra

Darius Svaldenis, kooperatyvo „Agroaves group“ direktorius, sako, kad jei anksčiau išlaidos elektros energijai sudarydavo apie 4 proc. užauginto mėsinio viščiuko savikainos, dabar ji gali siekti ir 10 proc. „Tai priklauso ir nuo paukštidžių modernizavimo lygio. Kai kuriuose ūkiuose turime katilines, kurios kūrenamos medienos drožlėmis. Tiesa, ir ši žaliava brango, tačiau ne taip drastiškai kaip gamtinės dujos“, – pasakoja D.Svaldenis akcentuodamas, kad jo valdomi paukštynai didžiąja dalimi vis dar šildomi gamtinėmis dujomis.

Verslininkas taip pat susirūpinęs ir dėl nuo šio mėnesio Lenkijoje pradėto taikyti nulinio PVM tarifo maisto produktams. Jau ir iki šiol lenkai darė didelį spaudimą vietinei paukštininkystei, o nuo šiol konkurencija tampa dar sudėtingesnė. „Jei Vyriausybė neskirs paramos mūsų sektoriui, kuriam yra labai didelis energetikos poreikis, alternatyvų neturėsime, todėl svarstome stabdyti gamybą. Tai planuotume daryti šaltuoju metų laikotarpiu. Iki šiol tokios praktikos netaikėme, bet jei nesulauksime pagalbos, teks keisti planus“, – įsitikinęs D.Svaldenis.

Patys gamina energiją

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir gyvulių supirkėjai. UAB „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė sako, kad pastaruoju metu brango žaliava, t. y., galvijai. Per 2021 metus gyvulių supirkimo kaina šoktelėjo 20 proc. „Mėsa brango ir galutiniam pirkėjui. Mes stengėmės dėlioti kainodarą taip, kad kaina per daug nekiltų, perskirstėme savo kainodarą. Tai ilgas procesas. Jeigu mums žaliava brango 20 proc., mes kainą kėlėme 15 proc. Šiemet mėsa gali dar labiau brangti, ypač jautiena“, – prognozuoja D.Butėnė.

Verslams tenkančią naštą dėl išaugusių dujų, elektros kainų įmonei pavyko sumažinti įsidiegus pažangias technologijas. Šiandieną „Agaras“ biodujas, elektrą ir šilumą gamina savarankiškai ir iš savų resursų pasigamina apie 80 proc. reikiamos energijos. „Biodujas gauname panaudodami skerdimo atliekas. Šias technologijas naudojame jau maždaug penkerius metus. Kam mokėti už tai, kad mūsų atliekas tvarkytų kiti, kai patys galime investuoti į jų panaudojimą ir dar gauti iš to naudą? Biodujos mums generuoja šilumą ir elektrą“, – pritaikytomis technologijomis, kurios jau duoda apčiuopiamos grąžos, džiaugėsi įmonės komercijos direktorė.

Nepadengia savikainos

Apie tai, kad dėl išaugusių energijos kainų mėsa brangs, kalba ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius. Jo pastebėjimu, šiandieną mėsos kainos palankios ne augintojui, o pirkėjui. „Kiaulių augintojams sunkus metas, nes mėsos supirkimo kaina net nepadengia savikainos. Kiaulienos perteklius jaučiamas visoje Europoje. Kai Vokietijoje pasibaigs pigi kiauliena, kainų šuolis bus nemažas. Išaugusios energijos kainos gali papildomai pridėti nuo 3 iki 10 proc. Tai labai individualu, priklausys nuo kiekvienos įmonės atskirai, nes kai kurios įmonės apsirūpinusios alternatyviais energijos gamybos būdais. Kasmet poreikis tam tik didės. Paradoksalu tai, kad parama orientuojama į mažas ir vidutines įmones. Tai susiję ir su klimato kaita. Keista, nes didžiosios įmonės išmeta didesnius anglies dvideginio kiekius ir norint juos sumažinti, joms reikalinga pagalba, tačiau paramos schemos palankios tik mažesniems ūkiams“, – stebėjosi E.Mackevičius.

Modernizuotas šiltnamis tuščias

UAB „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andriejavas taip pat atvirai pripažįsta, kad kylančios energijos kainos gamybą veikia tiesiogiai, nes didžiausia sąnaudų dalis jų versle – energetika. Pasak jo, dujų kainos pasiekusios neregėtas aukštuma. Jos brango 4–5 kartus ir muša visų laikų rekordus, elektros energijos – taip pat.

„Mūsų šiltnamiai šildomi dujomis. Nors jie yra modernūs, taupantys šilumą, tačiau sąnaudos padidėjo penkis kartus. Tai turi reikšmingos įtakos ir daržovių savikainai. Dar 2020 metų pabaigoje nusprendėme papildomai investuoti į gamybą ir veiklos apimtis didinti du kartus. Šiandien esame pastatę naują modernų kompleksą ir galėtume dvigubai didinti gamybą, tačiau naujas šiltnamis stovi tuščias. Investicijos milžiniškos, bet neduoda jokios grąžos. Jei žieminis šiltnamis, kuris dabar stovi tuščias, būtų paleistas, papildomai sukurtume apie 50 naujų darbo vietų, galėtume sumažinti įvežtinių daržovių kiekį“, – viso šiltnamių potencialo negali išnaudoti P.Andriejavas.

Daržovės brangs

Jo pasiteiravus, kaip dėl pakilusių energijos kainų keisis ir lietuviškų daržovių kaina galutiniam pirkėjui, „Agrošiltnamių“ direktorius apie pabrangimą kalbėti dar nenori. Anot jo, lietuvių augintojai yra priklausomi nuo aplinkinių rinkų. „Tačiau stebime situaciją. Dabar matome, kad daržovės brangsta, net ir importuojamos iš Ispanijos ar Graikijos. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių: klimato, tiekimo grandinių problemų, taip pat ir dėl padidėjusių sąnaudų. Todėl tikėtina, kad ir lietuviškos daržovės brangs. Tačiau net ir pabrangusios daržovės nekompensuos augintojų patirtų nuostolių, nes kaina tikrai nepakils kelis kartus“, – pabrėžia pašnekovas pridurdamas, kad daržovių augintojai susiduria ne tik su kelis kartus išaugusiomis energetikos sąnaudomis, bet ir su trąšų brangimu, pakavimo ir pagalbinių medžiagų kainų didėjimu bei augančiais atlyginimais.

Laukia pirkėjų reakcijos

Anykščių rajone daržoves, braškes šiltnamiuose auginantis Audrius Juška, išvydęs elektros ir dujų sąskaitas, nustėro – jos didesnės net tris kartus. „Tai balansavimas ant bankroto ribos“, – žodžių į vatą nevyniodamas pokalbį pradeda jis.

Jo ūkyje veikia ir biokatilinė, tačiau šiltnamių ji pakankamai neapšildo, todėl papildomai tenka pirkti ir gamtines dujas. Viename hektare šiltnamių agurkai auginami ištisus metus. Čia įdiegta vadinamoji šviesos kultūra. „Ji kol kas mus labiausiai baugina. Šiuo metu agurkai žydi, o po kelių dienų pateiksime užklausas prekybos tinklams. Suskaičiavome, kokia šviežių lietuviškų agurkų savikaina. Su baime laukiame vartotojų reakcijos – ar jie juos pirks. Prekybos tinklai didesne kaina supirkti agurkų neatsisako, beliks tik pažiūrėti, ar pirkėjai bus pajėgūs juos išpirkti“, – nuogąstauja A.Juška skaičiuodamas, kad šiemet agurkai bus maždaug trečdaliu brangesni nei praėjusiais metais tuo pačiu laiku.

Sunkmetis ir pienininkams

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pirmininkas Petras Puskunigis atviras – dalis bendrovių vadovų, gavę sąskaitas už elektrą ir dujas, neteko amo. Jis neabejoja, kad labiausiai brangstanti energija paveiks pieno gamintojus. „Pagal pažangiausias mokslo rekomendacijas, šviesa fermose turi degti ir naktį. Tokiu būdu karvės duoda daugiau pieno. Ne vienus metus ūkiai naudoja energiją taupančius šviestuvus. Tačiau jie yra gerokai brangesni, todėl visus iš karto pakeisti labai sunku. Jie statomi daugiausia naujose fermose. Elektros kaina neabejotinai paveiks ir pieno savikainą“, – užtikrina P.Puskunigis.

Jo teigimu, pieno gamintojams vienintelė kol kas turima „pagalvė“ – nuo praėjusių metų kiek pakilusios pieno supirkimo kainos.

Vaidutė Stankevičienė, pieno ūkio Biržų krašte šeimininkė, skaičiuoja, kad ūkyje elektros sąskaita išaugo tris kartus. „Pieno savikaina ir taip buvo netoli pardavimo kainos, o dabar šis skirtumas dar labiau sumažės. Pienas tik šiek tiek brangsta, o elektra brango kelis kartus. Matematika daugiau nei aiški“, – sako ūkininkė pabrėždama, kad minčių mažinti gamybą neturi, nes tik turint didesnes gamybos apimtis įmanoma dirbti rentabiliai.

Brangstanti elektra ir pienininkus verčia galvoti apie alternatyvius energijos gaminimo būdus. V.Stankevičienė jau svarsto šalia ūkio statyti ir vėjo jėgaines. Šiaurės Lietuva yra tam palankus kraštas, mat būtent į čia nuo Rygos įlankos ateina stiprūs vėjai. „Kol kas tik skaičiuojame, kalbame su įmonėmis. Svarstome apie vėjo arba saulės elektrines“, – galimybės paversti ūkį gaminančiu elektros vartotoju neatmeta V.Stankevičienė.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-02-08

Anot specialistų, jau dabar apie 20 procentų žemės ūkiui naudojamo dirvožemio yra paveikta erozijos, o nieko nekeičiant, per trejus – ketverius metus skaudžias to pasekmes pajustų ir ūkininkai, ir vartotojai, rašoma pranešime. Didžiausias iššūkis – kaip, mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, ne tik išlaikyti stabilų derlingumą, bet ir pagerinti rezultatus. Siekiant tvaresnės žemdirbystės, pasak verslininkų, itin svarbūs išmanūs sprendimai ir ūkininkų bendradarbiavimas. Žemės ūkio rinkos dalyviai ir ekspertai dalinsis patirtimi ir inovatyvių sprendimų ieškos diskusijose didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume.

Dulkantys laukai – dirvožemio erozijos efektas

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys Virginijus Beinoras pasakoja, kad dirvožemio erozijos efektą galime pamatyti kiekvienas. „Ypač gerai matosi, kad dirvožemis pažeistas, kai ruošiant dirvą sėjai į dangų kyla milžiniški dulkių debesys. Į orą kylančios dalelės reiškia, kad viršutinėje dirvožemio dalyje yra sumažėjęs rišamosios medžiagos, organikos kiekis. Taip dalis dirvožemio kasmet prarandama: išpustoma, nuplaunama lietaus. Kai dirvožemiui trūksta reikalingų medžiagų, ypač organinės anglies, žemė degraduoja, o nesveikoje dirvoje gero derliaus neužauginsi“, – paaiškina V. Beinoras.

Anot pašnekovo, mokslininkų skaičiavimais, Lietuvoje pažeista apie 20 procentų dirvožemio. „Dabar ūkininkai įsisukę į užburtą ratą: siekdami kompensuoti dėl degraduojančio dirvožemio prarandamą derlių, dažnai renkasi intensyvesnį tręšimą, laukų arimą, pamiršta pagrindinius sėjomainos principus“, – sako tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys. Pasak „Agrokoncerno“ agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovo Arno Radzevičiaus, akivaizdu, kad nieko nekeičiant, per trejus – ketverius metus visi pajustų žemės degradacijos efektą: mažėtų derlingumas, žemės ūkio produkcija smarkiai brangtų.

Tačiau, anot pašnekovo, Lietuvos žemdirbiai šiuo metu stengiasi išlaikyti dirvožemio savybes ir tokios sparčios degradacijos atvejus galime pamatyti tik ten, kur dirva sąmoningai alinama. „Reikėtų nepamiršti, kad žemės ūkis nėra vien produkcijos auginimas, šio sektoriaus rezultatai veikia ir transporto sritį, energetikos sektorių, degalų rinką, mokslinių laboratorijų veiklą ir įvairias kitas sritis. Jei ūkininkų padėtis smarkiai pablogės, tai atsilieps kone visiems“, – pastebi A. Radzevičius.

Priemonės skiriasi, tikslas – tas pats

Nors Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai naudoti mažiau trąšų, pasak V. Beinoro, ūkininkams – iššūkis, tačiau, esą, galutinis rezultatas gali būti geras. „Nutarus mažinti mineralinių trąšų, chemikalų kiekius, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių: 1 – minimaliai judinti dirvą, 2 – išplėsti kultūrų sėjomainą, 3 – užtikrinti paviršiaus padengimą augančiais augalais ir jų liekanomis, 4 – pasirūpinti biologine dirvožemio įvairove. Tik pritaikius kompleksinį sprendimą, ne tik dirvožemis, bet ir jame auginamas „maistas“ bus kokybiškesnis ir sveikesnis“, – sako neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys.

Specialisto teigimu, dirvožemį tausoti, leisti jam atsigauti, efektyviausia būtų visiškai nedirbant pažeistų plotų. „Tokiuose laukuose palikus natūralias pievas, dirvožemis per kurį laiką atsigautų: sumažėtų degradacija, erozijos padariniai. Sumažinus pažeistuose plotuose intensyvią gamybą, būtų mažiau teršiami vandenys – upės, ežerai, Baltijos jūra. Dėl kelių tūkstančių ūkininkų veiklos apribojimo, būtų apsaugota milijonų žmonių sveikata, jau nekalbant apie milijardų dirvožemio gyvių išlikimą“, – sako V. Beinoras. Lietuvos verslo forumo diskusijų apie iššūkius žemės ūkiui moderatorius Justinas Taruška atkreipia dėmesį, kad visiškai atsisakyti trąšų ir pesticidų, verstis vien ekologine žemdirbyste, neįmanoma.

„Derliaus apimtys sumažėtų drastiškai, žemės ūkio produktai taptų daugeliui neįperkami, taigi susidurtume su milžiniškomis socialinėmis problemomis“, – sako pašnekovas. Vienos didžiausių paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir mikrobiologinių produktų gamintojos Baltijos šalyse „Nando“ vadovas J. Taruška atkreipia dėmesį, kad priemonių, padedančių mažinti trąšų naudojimą, jau yra ir jos populiarėja. „Kuriame produktus, kad padėtume ūkininkams tausoti dirvožemį, ir su mažesniais kaštais užauginti tą patį derlių. Atitinkami chemijos inžinerijos produktai, atliekant pesticidų purškimus padeda ūkininkams tolygiau paskleisti augalų apsaugos priemones, kad medžiagos tikslingai kovotų su piktžolėmis ar ligomis.

Natūralios gerosios bakterijos padeda augalams pasisavinti reikalingus makro ir mikro elementus, taip pat gerina dirvožemio struktūrą, geriau įsisavinti tręšimo produktus ir esant trąšų trūkumui kompensuoti jų mažesnes normas“, – paaiškina J. Taruška. Pašnekovas priduria, kad įmonės produkcijos pardavimai praėjusiais metais augo 3 kartus, šiemet prognozuojamas augimas 2–3 kartus.

Padėtų išmanūs sprendimai

Bendrovės „Linas Agro Group“ verslo plėtros direktorius Jonas Bakšys atkreipia dėmesį, kad siekiant tvaraus ūkininkavimo, itin reikšmingi išmanūs sprendimai, kurie turi tobulėti. „Dabar žemdirbystės srityje svarbus skaitmeninių įrankių naudojimas: pasitelkiamos ūkio duomenų valdymo programos, leidžiančios kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek ir kokių resursų reikia naudoti, siekiant puoselėti dirvožemį ir išgauti reikiamą kiekį derliaus.

Tik kaupiant ir analizuojant duomenis galima įvertinti, nuspręsti ir prognozuoti geresnius ūkio rezultatus. „Linas Agro Group“ kaip tik vysto lengvai naudojamą, lietuvišką išmaniąją programėlę „Geoface“, skirtą mūsų šalies ūkių poreikiams “, – sako J. Bakšys. Antrindamas, „Agrokoncerno“ atstovas A. Radzevičius priduria, kad labai sudėtinga į žemės ūkio sektorių prisitraukti išmaniųjų technologijų specialistų, kurie padėtų vystyti inovacijas.

„Linas Agro Group“ verslo plėtros direktorius pasigenda pačių ūkininkų bendradarbiavimo. „Tarpusavyje Lietuvos ūkininkai nekonkuruoja. Pagrindinė konkurencija – tarptautinėje rinkoje. Dėl to, siekiant geresnių rezultatų vietos žemdirbystės sektoriuje, svarbu dalintis vieniems su kitais sėkmės istorijomis, o ypač – nesėkmėmis, klaidomis, kurių galėtume nebekartoti“, – pastebi J. Bakšys.

A. Radzevičius priduria, kad šiuo metu atskiri ūkiai imasi pavienių iniciatyvų, kaip dirbti tvariau ir efektyviau, bet susitelkus būtų galima rasti revoliucingų sprendimų. Svarbiausiems žemės ūkio srities iššūkiams verslo atstovai, mokslininkai ir ekspertai sprendimų diskusijose ieškos ir patirtimi dalinsis didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume. Vasario 23–25 dienomis forumo dalyviai iš viso išgirs daugiau nei 300 verslo, ekonomikos bei vadybos sričių lyderių pranešimų ir diskusijų.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-02-08