Žemės ūkio naujienos: 2022-01-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
K. Navickas: „Šiaurės aruodų“ sėkmė įrodo kooperacijos naudą
43 narius vienijantis žemės ūkio kooperatyvas „Šiaurės aruodai“, pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama investicijoms į žemės ūkio valdas, Pasvalio rajone pastatė modernų grūdų elevatorių. Šio sprendimo nauda, viršijusia lūkesčius, įsitikino ne tik kooperatyvo nariai, bet ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su žemdirbiais ir Pasvalio rajono meru Gintautu Gegužinsku.
Kooperatyvo nariai, auginantys javus, rapsus, ankštines kultūras, su ministru aptarė Žaliojo kurso keliamus iššūkius, pievų atkūrimo, mokesčių, rengiamų Kooperacijos įstatymo pakeitimų bei kitus klausimus. Anot kooperatyvo nario, Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Vilhelmino Janušonio, žemdirbiams buvo naudinga tiesiogiai išgirsti ministro požiūrį vienu ar kitu klausimu.
„Susitikimas buvo naudingas, manau, abiem pusėms. Radome bendrų temų, sąlyčio taškų. Pateikėme ministrui pageidavimų ir siūlymų, palietėme daug įvairių klausimų, žinoma, kalbėjomės ir apie kooperacijos skatinimą“, – teigia ūkininkas V. Janušonis.
Žemės ūkio ministras K. Navickas pranešė, kad šiuo metu Kooperacijos įstatymo pakeitimai derinami su teisininkais, vėliau jie bus aptariami su socialiniais partneriais. Jis taip pat aptarė kooperacijos skatinimo galimybes ir privalumus.
„Akivaizdu, kad kooperacija yra tas svertas, kuris gali lemti ūkininkavimo sėkmę. Kol kas Lietuvoje bendradarbiaujama vangokai, tačiau tikiu, kad tai pasikeis. Kooperatyvas „Šiaurės aruodai“, išdrįsęs imtis išties didelio projekto – grūdų elevatoriaus – yra puikus pavyzdys, kad susivienijus galima nuveikti kur kas daugiau, nei pavieniui“, – sako žemės ūkio ministras.
Kooperatyvo nariai neapsiriboja grūdų elevatoriumi, planuose – plėtra.
„Kol kas esame labai patenkinti, galvojame, ką toliau daryti. Svarstome apie perdirbimą, didesnės pridėtinės vertės kūrimą“, – planais dalijasi V. Janušonis.
Gavę KPP paramą ir pastatę elevatorių, grūdininkai, neturintys savo džiovinimo bei sandėliavimo patalpų, dabar ramūs dėl nuimto derliaus saugojimo, be to, atsirado geresnės galimybės jį parduoti tinkamu metu. Papildomų pajamų gaunama ir už teikiamas paslaugas kitiems grūdų augintojams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-26
K. Navickas lankėsi „Alfa Agro“ ūkyje, kurio veiklos principas – „santarvė vietoj kovos“
Žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimą dalis žemdirbių pasitinka visiškai ramiai, nes tai jau dabar taikoma jų veikloje. Tuo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikino apsilankęs Pakruojo rajone esančiame UAB „Alfa Agro“ augalininkystės ūkyje. Žemės ūkio ministras, apžiūrėjęs laukus, kuriuose auginami grūdiniai, ankštiniai ir aliejingieji augalai, su bendrovės direktoriumi Virginijumi Beinoru aptarė neariminės žemdirbystės bei kitus klausimus.
Pasak ministro K. Navicko, tai, kad vis daugiau ūkininkų patys, nieko nelaukdami, imasi tvaraus ūkininkavimo, yra geriausias padrąsinantis pavyzdys kitiems.
„Man patinka Virginijaus mintis, kad tvarus žemės ūkis – tai „santarvė vietoj kovos“. Santarvė su savimi, visuomene, dirva ir aplinka, kad ateities ūkininką matytume savimi pasitikintį, gyvenantį darnoje su gamta ir visuomene, puoselėjantį tvarų žemės ūkį”, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.
Daugiau kaip 20 metų veikiančios bendrovės direktorius, „Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos“ narys, sako, kad daliai ūkių tvarumas – vienas didžiausių dabarties iššūkių, tačiau jis būtinas, kad užtikrintų, jog ateitis būtų kuriama atsakingai ir ilgam.
„Tam visiškai pritariu ir palaikau. Jau daug metų esame Žaliojo kurso kelyje“, – teigia V. Beinoras.
Bendrovė dirba daugiau kaip 2 tūkst. ha žemės Pakruojo ir Pasvalio rajonuose. Nuolat įdarbinta apie 20 žmonių, o prasidėjus sezonui darbuotojų prireikia daugiau. Tuomet susiduriama su daugeliui ūkininkų aktualia problema – darbuotojų trūkumu.
Tačiau bendrovė pasiryžusi šį iššūkį įveikti, o jų receptas – diegti naujas technologijas, didinti našumą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-26
G. Skaistė: išaugusios trąšų kainos yra viena iš aukštų maisto kainų priežasčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kaip vieną iš aukštų maisto kainų priežasčių įvardino išaugusias trąšų kainas bei problemas tiekiant prekes. „Vertinant infliacijų pokytį, skaičiuojamos įvairios dedamosios, tarp jų ir maisto žaliavų kainos. Numatoma, kad kainos šiemet turėtų augti nebe taip sparčiai, kaip prieš tai. Energijos kainos turėtų stabilizuotis, tačiau maisto kainų augimas šioks toks tarptautinėse rinkose dar išliks.
Jis turbūt susijęs su daugeliu priežasčių, ir su sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis, ir taip pat su išaugusiomis trąšų kainomis“, – antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje sakė G. Skaistė.
Ministrė aiškina, kad trąšų kainos yra aukštos ne dėl vienašalių Lietuvos sprendimų, o dėl sutrikusio tiekimo visame pasaulyje bei Europos Komisijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms.
„Yra daugelis priežasčių (dėl aukštų maisto kainų – ELTA), bet ir trąšų kainų kilimas susijęs ne su Lietuvos sprendimais, tačiau ir su sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis kitose valstybėse bei apskritai tiekimu visame pasaulyje. Trąšų kainos nusistovi tarptautinėse rinkose ir jos nusistovi gerokai aukštesnės. Galbūt tai iš dalies susiję su bendromis Europos Komisijos pritaikytomis sankcijomis, kurios yra priimtos visų Europos Sąjungos valstybių bendrai. Trąšų kainų kilimas daro poveikį ir maisto žaliavų kainoms bendrose rinkose“, – tvirtino G. Skaistė.
ELTA primena, kad, gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios bendrovės produkcijos tranzitas Lietuvos teritorija nesustojo. Reaguodama į tai, Susisiekimo ministerija gruodį registravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, taip pat kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
Ši prieš Kalėdas paskelbė, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Sausio 12 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir sutartis bus anuliuota nuo vasario 1 d.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-26
Ūkininkus išgąsdino žemes superkanti galinga valstybinė įmonė
Seimo Kaimo reikalų komitete svarstyta Valstybinės miškų urėdijos planai mišku apsodinti nederlingas ir apleistas žemes. Jos bus perkamos rinkoje ir tai kelia nerimą ūkininkams. Tai, kad į žemės rinkoje aktyviau veiks galinga valstybinė įmonė išgąsdino ūkininkus – baiminasi, kad žemė gali pradėti brangti.
„Mane pasiekė ūkininkų informacija, kad Prienų krašto laikraštyje Valstybinė miškų urėdija išplatino skelbimą, jog urėdija perka žemę miškų įveisimui. Žemdirbiams toks valstybinės įmonės, kurios metinės pajamos 150 mln. eurų, veiksmas kelia pagrįstą nerimą.
Šiandien konkurencija dėl žemės pakankamai didelė, žemdirbiams nerimą kelia ar į konkurencinę kovą įsijungia ir valstybinė įmonė. Kyla klausimas ar Valstybinė miškų urėdija pretenduoja įsigyti, derlingos žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkavimas yra rentabilus“, – aiškina Ignas Hofmanas, vienas iš Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovų,– „visi žinome, kad be žemės žemdirbys neišliks. Vidutiniškai Lietuvoje ūkininkai nuosavybės teise valdo mažiau nei pusę dirbamo ploto. O jaunieji ūkininkai iš vis džiaugiasi turėdami ir 20 proc. Likusi dalis nuomojama. Palyginimui Airijoje nuosava dalis sudaro net 70 proc.“
I. Hofmanas sako, jog kyla ir dar viena problema ypač aktuali šiandien, apie kurią daug diskutuojama. Mišku paversta pieva iškrenta iš pievų ploto, o tai reiškia, kad įgyvendinant pievų išlaikymo reikalavimą, tokį patį plotą tektų atkurti kitos ariamos žemės atitinkamu plotu ar net kitų ūkių disponuojamos žemės plotu. Taigi, urėdijos nupirkta naši žemės ūkio paskirties žemė šalies žemės ūkiui padarytų žalą du kartus. „Tokios valstybinės įmonės iniciatyvos turėtų būti labai gerai įvertintos, kad ilgalaikėje perspektyvoje nepadarytų žalos pačiai valstybei.
Manau, kad turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, kurie leistų įsitikinti, kad ta žemė nėra tinkama ūkininkavimui arba yra mažo našumo ir joje ūkininkavimo veikla neefektyvi ar ribota“,– aiškina I. Hofmanas. „Jau ne vienus metus netinkama žemės ūkiui žemė perduodama urėdijai ir joje sodinami miškai. Kiekiai mažėja, tačiau jei jie būtų didesni, problemų apsodinti neturime. Per metus išauginame 5 mln. sodinukų ir plečiame medelynus. Artimiausiais metais auginsime 12 mln. sodinukų. Tai leistų įveisti 4 tūkst. ha miško“, – aiškina Valdas Kaubrė, Valstybinės miškų urėdijos vadovas ir sako, kad apleistose žemėse kasmet vidutiniškai įveisia apie 600 ha miškų. Šiemet planuojama įveisti 750 ha.
Iš privačių asmenų per metus nuperkama apie 100 ha. „Vienas iš strateginių tikslų pirkti ir įveisti žemę. Tačiau mes nesame ta įmonė, kuri gali mokėti bet kiek ir iškreipti rinką. Perkame tą žemę, kuri pagal naudingumo balus tinka miško įveisimui. Kitos neįsigijame“, – į Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio klausimą ar neiškreips rinkos atsakė V, Kaubrė.
Tačiau miškų sektoriuje laukia ir daugiau pokyčių. Apie, kad žemės reikės miškams kiek anksčiau apie tai yra kalbėję Žemės ūkio ministerijos vadovai. „Prieš keliolika metų turėjome virš 200 tūkst. ha apleistos žemę, tačiau įstojus į ES ir atsiradus galimybei gauti išmokas ir pelną ją dirbant, jos pradėjo drastiškai mažėti. 2021 m. gruodžio 1 d turėjome tik 37 tūkst. ha, tai mažiau nei 1 proc. visų naudmenų. Iš jų 8 tūkst. valstybinės žemės. Ši žemė nepatraukli žemės ūkio veiklai. Turime išspręsi esminius klausimus – įveiklinti didinant miškingumą“, – aiškina Donatas Dudutis, žemės ūkio viceministras.
Viceministras sako, kad jau priimti du Vyriausybės nutarimai, pagal kurį palengvintas miško šveisimas tokioje žemėje ir palengvintas paskirties keitimas, jei plotai natūraliai užaugo mišku. „To nepakanka ir reikėtų kalbėti apie kitus sprendimus. Pavyzdžiui, sukurti agromiškininkystės sistemą ir ją įteisinti. Tai pirmiausia miškų ir žemės ūkio veiklos derinimas ir kombinavimas. Tai laisvanoriškas žemės savininko pasirinkimas didesnį dėmesį skirti miškui ar žemės ūkiui“, – aiškina D. Dudutis ir pastebi, kad skirtinguose regionuose ši veikla suvokiama skirtingai.
„Be 40 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės apleistos, dar yra apie 400 tūkst. ha kitos paskirties apleistos žemės. 1 proc. miškingumo padidinimas, ką deklaruoja Aplinkos ministerija, tai reiškia 65 tūkst. ha papildomų miškų. Klausimas kur ir kaip tą padaryti“, – pastebėjo Algis Gaižutis, Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos vadovas. Jis siūlo plėsti agromiškininkystės sąvoką, nes kol reguliavimas nepakeistas, tą padaryti sudėtinga. Dabar tik grasinama baudomis. Urėdijos komentaras: „Vienas pagrindinių VMU strateginių tikslų – įvesti kuo daugiau naujų miškų plotų, todėl regioniniai padaliniai nuolat atlieka žemės, skirtos naujiems miškams įveisti, pirkimo procedūras.
Pirkimai vykdomi skelbiamų derybų būdu. Žemės sklypą siūlantis parduoti kandidatas turi pateikti 1 ha vidutinę pradinę kainą ir viso privačios žemės sklypo ploto bendrą pradinę kainą eurais. Pasiūlymai vertinami ir pasiūlymų eilė sudaroma pagal parduodamo privačios žemės sklypo 1 ha mažiausios kainos kriterijų. Vieno pirkimo metu numatoma įsigyti vieną privačios žemės sklypą. Privačios žemės sklypo įsigijimo valstybės nuosavybėn kaina negali daugiau kaip 10 procentų viršyti rinkos vertės, nustatytos atlikus individualų turto vertinimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Kiekvieną perkamą žemės sklypą turto vertintojai vertina atskirai ir nustato jo rinkos vertę. Iki šiol nupirktų žemės sklypų 1 ha vidutinė kaina svyravo nuo 2 iki 4 tūkst. Eur (tai lemia kiekvieno žemės sklypo charakteristikos). 2020 m. VMU įsigijo 22,5 ha žemės, naujiems miškams įveisti. 2021 m. – 23 ha. Šiais metais iš viso planuojama įveisti apie 750 ha naujų miško plotų. Įveisimas vykdomas ne tik nupirktuose žemės sklypuose, bet ir laisvos žemės fondo sklypuose, kuriuos miškų urėdijai perduoda NŽT.“
Tai savo feisbuko paskyroje pakomnetavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas: „Naujiena, kad Lietuvoje bus daugiau miškų turėtų džiuginti, tačiau. Land grabbing – terminas, atsiradęs, kai didesnę ekonominę galią turinčios šalys ar korporacijos nuperka žemę, vietos gyventojus palikdamos be galimybės užsiauginti maisto. Skamba kaip marksistinis teiginys, tačiau dėl šios problemos ES pirmiausia Afrikoje ir Indonezijoje buvo priversta taisyti biodegalų Direktyvą. Bet tik iš pirmo žvilgsnio būtų galima sakyti, kad tai neaktualu Lietuvoje, o, bet, tačiau.
Dėl žemės žemdirbiai šiandien konkuruoja su:
– miestų plėtra,
– savininkais, gyvenančiais mieste ir deklaruojančiais neproduktyvias pievas,
– saulės elektrinių parkais,
– miškų plėtra.
Ar jau verta reguliuoti žemės rinką? Manau, kad ne, bet diskusiją pradėti reiktų jau dabar.”
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-01-22
Grūdų eksportas
Lietuva 2021 m. gruodžio mėnesį grūdų eksportavo mažiau negu 2020 m. gruodį, tačiau rapsų eksportas padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2021 m. gruodžio mėnesį eksportavo 395,979 tūkst. t grūdų – 2,66 proc. didesnį kiekį negu prieš mėnesį, bet 38,75 proc. mažiau negu 2020 m. gruodį.
Didžiąją (92,21 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (365,142 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Ispaniją, Vokietiją, Škotiją, Norvegiją, Singapūrą, Maršalo salas ir Nigeriją (vidutinė kaina – 254,91 EUR/t). Rapsų 2021 m. gruodžio mėnesį eksportuota 87,187 tūkst. t – atitinkamai 2,2 karto ir 72,39 proc. didesnį kiekį negu lapkričio mėnesį ir 2020 m. analogišku laikotarpiu. Jie išvežti į Latviją, Lenkiją, Daniją, Vokietiją, Nyderlandus, Šveicariją ir Didžiąją Britaniją (vidutinė kaina – 555,63 EUR/t).
